Per pastarąją pusę amžiaus CAR teko išgyventi kruviną nesantaiką, žmogėdrą diktatorių ir keletą karinių perversmų. Iki šiol įvesti tvarkos pačioje menkiausiai išsivysčiusioje, Jungtinių Tautų vertinimu, pasaulio šalyje nepavyko nei prancūzams, nei įvairioms Jungtinių Tautų ir Afrikos Sąjungos taikdarių misijoms, nei Rusijos kariams.
Paskutinė vieta
Iki 1960-ųjų CAR buvo Prancūzijos kolonija. Po nepriklausomybės paskelbimo CAR išliko viena skurdžiausių ir rečiausiai apgyvendintų Afrikos valstybių, pasižyminti ypatingu politinės tvarkos nestabilumu ir besitęsiančiais konfliktais tarp ginkluotų krikščionių ir musulmonų grupuočių.
Šalis išsidėsčiusi tarp Čado, Kamerūno, Kongo, Kongo Demokratinės Respublikos, Sudano ir Pietų Sudano. Priėjimo prie jūros valstybė neturi, tačiau jos teritorijoje, suformuotoje kolonijiniais laikais, gausu naudingųjų iškasenų: aukso, deimantų, kobalto, urano ir naftos.
CAR pirmauja daugelyje pačių prasčiausiai gyvenančių valstybių reitingų. 2015 metais Jungtinės Tautos CAR įvardijo pačia menkiausiai išsivysčiusia šalimi. 2017 metais valstybė atsidūrė paskutinėje vietoje pagal vienam gyventojui tenkantį bendrąjį vidaus produktą.
Šalyje beveik 70 procentų vaikų nemoka skaityti, vidutinė gyvenimo trukmė tesiekia 50 metų. Maždaug 80 procentų šalies teritorijos valdžia nekontroliuoja, nuo 2013 metų vyksta užsitęsęs konfliktas, dėl kurio pusei šalies gyventojų, 2,3 milijono žmonių, prireikė humanitarinės pagalbos. Situacija dar labiau pablogėjo, kai į CAR plūstelėjo pabėgėliai iš Sudano regiono Darfūro. Badą ir masines gyventojų žūtis Darfūre Jungtinės Tautos pavadino didžiausia XXI a. humanitarine katastrofa.
Nuo Bokassos iki Bozize
Visa šiuolaikinė CAR istorija susijusi su perversmais ir Prancūzijos bei Jungtinių Tautų pastangomis palaikyti vieną ar kitą pusę bandant valstybėje įvesti tvarką.
Prabėgus nedaug laiko po nepriklausomybės paskelbimo CAR į valdžią atėjo diktatorius Jeanas Bedelis Bokassa. Valdant pirmajam prezidentui, jo pusbroliui Davidui Dacko, J. B. Bokassa buvo šalies generalinio štabo vadovas.
J. B. Bokassa dalyvavo prieš D. Dako surengtame sąmoksle ir galiausiai pats atėjo į valdžią. Jis apsiskelbė imperatoriumi iki gyvos galvos, o šalį pavadino Centrinės Afrikos Imperija. „Imperatorius“ mėgo prašmatnias ceremonijas ir sėmėsi įkvėpimo iš Napoleono Bonaparto.
J. B. Bokassa maudėsi prabangoje, o valstybė, kaip ir dabar, kapanojosi skurde. Diktatorius demonstratyviai gadino santykius su Prancūzija ir, siekdamas Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafi finansinės paramos, atsivertė į islamą. Tuo pat metu jis palaikė draugiškus ryšius su Prancūzijos politikais ir dovanojo jiems deimantus.
1979 metais J. B. Bokassa su Prancūzijos pagalba buvo nuverstas. Į šalį jis grįžo tik 1986 metais ir čia pateko į teismą. J. B. Bokassa buvo kaltinamas ir kanibalizmu – jo rezidencijoje buvusiame šaldytuve rastos žmogaus kūno dalys.
Dešimtajame XX a. dešimtmetyje po daugybės karinių perversmų CAR nusistovėjo santykinė taika, o kariškiai valdžioje nepasirodė iki 2003 metų. Tuomet generolas Francois Bozize surengė karinį perversmą prieš palaikymą prarandančią vyriausybę ir vėliau keletą kartų nugalėjo šalies prezidento rinkimuose.
2010-aisiais jis reabilitavo J. B. Bokassą.
2013 metais F. Bozize buvo priverstas palikti šalį. Tuo metu CAR įsiplieskė karinis konfliktas tarp musulmonų sukilėlių grupuotės „Seleka“ ir šalies valdžios, o vėliau – ir ginkluotų krikščioniškų grupuočių.
„Seleka“ šalininkai galiausiai užėmė šalies sostinę Bangį ir panaikino J. Bozize režimą.
Toliau sekė dar vienas tarptautinių taikdarių įsikišimas. Kad šalyje, kurioje, Jungtinių Tautų tvirtinimu, vyko etniniai valymai ir nusikaltimai žmoniškumui, įsivyrautų taika, buvo įvesta daugiau nei dešimt tūkstančių užsienio taikdarių.
Rusija, padėk!
Dabar šalį valdo buvęs premjeras Faustinas-Archange‘as Touadera. Jis laikomas neutraliu asmeniu, nesusijusiu nei su musulmonų kovotojais, nei su krikščioniškomis grupuotėmis.
Būtent jis ir kreipėsi į Rusiją pagalbos šalyje įvedant tvarką. 2017-ųjų spalį F. A. Touadera Sočyje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, o jau šių metų kovą Maskva oficialiai pranešė apie sprendimą teikti CAR nemokamą karinę pagalbą.
Šių metų gegužę F. A. Touadera netgi atvyko į Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą, kuriame susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
2018-ųjų birželio pradžioje thebell.io pranešė ir pateikė nuorodą į šaltinius, kad CAR veikia Rusijos privačios karinės kompanijos „Vagner“, kurios savininkas yra Kremliui artimas milijardierius Jevgenijus Prigožinas, kariai.
Rusų žurnalistai rinko medžiagą apie Kremliaus šešėlinę armiją
CAR žuvę trys rusų žurnalistai rinko informaciją apie toje šalyje veikiančios privačios rusų armijos veiklą, trečiadienį pranešė žiniasklaidos organizacija, kurioje jie dirbo.
Rusijos užsienio reikalų ministerija kiek anskčiau patvirtino, kad žurnalistai Kirilas Radčenka, Aleksandras Rastorgujevas ir Orchanas Džemalis pirmadienį buvo nužudyti šioje neramumų krečiamoje valstybėje.
„Liepos 27-ąją, penktadienį, jie nuskrido į Centrinės Afrikos Respubliką filmuoti medžiagos apie privačios karinės bendrovės „Vagner“ veiklą toje šalyje bendram projektui su Tyrimų valdymo centru“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ antradienį vėlai vakare parašė šis Centras.
„Vagner“ apibūdinama kaip šešėlinė Kremliaus kariuomenė, kurios samdiniai veikia daugelyje karštųjų pasaulio taškų, įskaitant Siriją.
Analitikai sako, kad Maskva naudojasi šia privačia bendrove, kad pridengtų savo karinę veiklą tokiose šalyse kaip Sirija ir Ukraina.
Balandį Rusijos Jekaterinburgo mieste neaiškiomis aplinkybėmis iškritęs pro savo buto penktame aukšte langą žuvo žurnalistas Maksimas Borodinas, tyręs „Vagner“ veiklą Sirijoje.
Tyrimų valdymo centras yra žiniasklaidos projektas, inicijuotas Kremliaus kritiku tapusio buvusio Rusijos oligarcho Michailo Chodorkovskio, kuris užsitraukęs Vladimiro Putino nemalonę dešimtmetį praleido kalėjime, o dabar gyvena Didžiojoje Britanijoje.
Trijų žurnalistų žūties CAR aplinkybės labai miglotos.
Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sakė, kad nei patys žurnalistai, nei tie, kas rėmė jų kelionę, neinformavo Rusijos pareigūnų, kad jie bus toje šalyje.
„Savo kelionės tikslu jie nurodė turizmą“, – sakė M. Zacharova.
„Identifikavimo procesą sunkina tai, kad žuvę rusai neturėjo su savimi asmens tapatybės dokumentų“, – pridūrė ji.
Istoriškai pagrindinė tarptautinė žaidėja CAR yra Prancūzija, tačiau pernai gruodį Rusija ėmėsi oficialaus vaidmens, kai buvo įgaliota Jungtinių Tautų tiekti ginklus šalies ginkluotosioms pajėgoms ir vykdyti karių apmokymą.