Džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) liepą Sirijoje ir Pakistane surengė didžiulius išpuolius, bendrai nusinešusius kelis šimtus gyvybių. Europoje pastaruosius pusantrų metų panašių atakų džihadistams surengti nepavyko ir, lyginant su situacija 2015–2016 m., atrodo, kad islamistų terorizmo grėsmė čia daugiau mažiau suvaldyta. Kaip yra iš tiesų?
ES kriminalinės žvalgybos agentūra Europolas birželio pabaigoje paskelbė „Terorizmo situacijos ir tendencijų Europos Sąjungoje ataskaitą 2018“. Jos duomenys rodo, kad 2017 m., palyginti su 2016 m., džihadistų išpuolių (skaičiuojant tiek įvykdytas, tiek užkardytas atakas) išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 13 iki 33.
Pernai iš 33 atakų 10 buvo įvykdytos visiškai, 12 atakų pavyko tik iš dalies ir 11 buvo sužlugdytos (daugiausia Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje).
Anot Europolo, per džihadistų atakas miršta ir sužeidžiama daugiau žmonių negu per bet kokias kitas teroristines (separatistines, radikalių kairiųjų ar dešiniųjų) atakas.
2017-aisiais teroristinių atakų metu ES iš viso mirė 68 žmonės ir 844 buvo sužeisti, iš jų per džihadistų atakas mirė 62 žmonės ir 819 buvo sužeista.
Dauguma areštų – 705 iš 791 – taip pat buvo susiję su islamistiniu terorizmu. 2016-aisiais buvo sulaikyta kiek daugiau įtariamų džihadistų (718).
Nors pastaraisiais metais džihadistų atakų dažnumas didėjo, bet gyvybių, palyginti su 2015–2016 m., jos nusineša mažiau. Pavyzdžiui, Paryžiuje vien per 2015-ųjų lapkričio 13 d. išpuolį žuvo 130 ir sužeista 413 žmonių.
Sudėtingesniems metodams pritrūko žinių
Aukų skaičiaus mažėjimą galima sieti su tuo, kad pastaraisiais metais, anot Europolo, sumažėjo išpuolių paruošimo ir vykdymo sudėtingumas.
IS patiriant pralaimėjus Irake ir Sirijoje, ji ragino savo sekėjus verčiau vykdyti „vienišų vilkų“ atakas savo šalyse nei bandyti vykti į vadinamąjį kalifatą, kur jie gaudavo apmokymus.
Kaip rašoma Europolo ataskaitoje, daugumą atakų iš tiesų vykdė pavieniai asmenys, kai kuriais atvejais su vienu ar dviem bendrais. Daugiausia tai buvo vietiniai teroristai, kurie radikalizavosi gyvenamoje šalyje ir neturi tiesioginių ryšių su IS ar kitomis džihadistų grupuotėmis.
Atakoms vykdyti buvo naudojami improvizuoti sprogmenys, šaunamieji bei improvizuoti ginklai – peiliai ir transporto priemonės. „Tokie ginklai, išskyrus sprogmenis, nereikalauja daug pasiruošimo ar specialių įgūdžių atakai įvykdyti“, – pažymi Europolas.
Agentūros teigimu, kai kuriais atvejais, kai bandyta naudoti sudėtingesnius metodus, būtent kompetencijos trūkumas nulėmė nesėkmę.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docento Giedriaus Česnako teigimu, sumažėjęs teroristinių išpuolių aukų skaičius rodo, kad Europos valstybių saugumo agentūros veikia gana sėkmingai, nes jos užkerta kelią dideliems išpuoliams, kuriuose būtų naudojami sprogmenys ir didelio pajėgumo šaudymo ginklai.
„O tokie išpuoliai, kai subadoma peiliu ar panaudojamas automobilis, yra vadinamųjų vienišų vilkų išpuoliai. Saugumo agentūros turi labai didelę problemą juos susekti, o tuo labiau užkirsti kelią įsigyti kažkokiems instrumentams, reikalingiems išpuoliui įvykdyti. Juk peilių yra ir namuose, automobiliai taip pat beveik visiems prieinami.
Kadangi bent kol kas nematome didelių išpuolių, būčiau linkęs manyti, kad saugumo agentūros daro didelį darbą, kuris, verta pastebėti, yra nematomas“, – sako G. Česnakas.
Persikraustė į kitas konfliktų zonas
Anot Europolo, asmenų, keliaujančių į konflikto zonas Irake ar Sirijoje prisijungti prie džihadistų teroristų grupių, skaičius stipriai nukritęs jau nuo 2015 m. Grįžusiųjų skaičius 2017 m. irgi buvo mažas.
„Dėl karo situacijos Irake ir Sirijoje, atrodo, tampa vis sunkiau palikti IS teritoriją“, – rašoma Europolo ataskaitoje.
JAV vadovaujama koalicija, kovojanti prieš IS, pavasarį buvo paskelbusi, kad iš šios grupuotės Sirijoje ir Irake atkovota jau 98 proc. jos užgrobtos teritorijos.
Anksčiau buvo kalbama, kad jei ten IS bus nugalėta, ji susitelks į atakų Europoje rengimą. Kol kas, atrodo, šios prognozės nesipildo.
„Europos saugumo agentūros buvo tam pasiruošusios, nes buvo tikimasi, kad kai IS žlugs, jos kovotojai, ypač kilusieji iš Europos, pajudės namo ir gali čia pradėti rengti išpuolius. Akivaizdu, kad jų stebėjimas vyksta ir vyks dar ilgą laiką.
Tačiau mes pamirštame vieną dalyką – didelė dalis IS kovotojų, buvusių Sirijoje ir Irake, išvyko į Šiaurės Afriką, į Malį, prie Libijos sienų. Ten dabar yra didžiausi potencialūs terorizmo židiniai – kai kur teroristinės grupuotės valdo ištisus kai kurių Afrikos valstybių regionus ir čia yra kitas iššūkis Europos saugumo agentūroms“, – LRT.lt sako G. Česnakas.
Į pastarąjį faktą dėmesį atkreipia ir Europolas: „IS praradus reikšmingų teritorijų kontrolę, kai kurie jos nariai siekė palikti kovos zoną ir grįžti namo arba keliauti į kitas konfliktų zonas (Afganistaną, į kitas vietas Artimuosiuose Rytuose; Šiaurės ir Vakarų Afriką, Centrinę, Pietų ir Pietryčių Aziją), potencialiai didindami labiau organizuotų, efektingesnių atakų Europoje riziką vidutiniu arba ilguoju laikotarpiu.“
„Al-Qaedą“ laiko galinga žaidėja
Pasak Europolo, IS organizacinių struktūrų sunykimas gali sumažinti šios grupuotės patrauklumą. Tačiau, anot agentūros, tai gali ir nepaveikti džihadistinio terorizmo grėsmės, nes nepatenkinti IS nariai ir prijaučiantieji jai, įskaitant gyvenančius ES, toliau laikysis savo įsitikinimų ir gali prisijungti prie kitų grupuočių, tokių kaip „al-Qaeda“.
„Ši grupuotė vis dar galinga žaidėja, aktyviai skatinanti atakas ES. Artimiausioje ateityje teroristinė veikla ES, užsakyta, vadovaujama ar įkvėpta „al-Qaedos“ ar kitų džihadistinių organizacijų lieka realia galimybe“, – teigiama Europolo ataskaitoje.
Pasak G. Česnako, apskritai „terorizmas yra latentinė grėsmė. Tai reiškia, kad ji egzistuoja nuolat, tik mes niekada nežinome, kada ji pasireikš.“
Smuko IS propagandos kiekybė ir kokybė
Europolas taip pat pastebi, kad pernai dėl rimtų teritorijų ir žmogiškųjų bei materialinių resursų praradimų stipriai smuko IS žiniasklaidos galimybės kurti produkciją ir skleisti propagandą.
„IS žiniasklaidos departamentas buvo priverstas persikelti ir persistruktūruoti. Padidėjęs karinis spaudimas pastebimai sutrikdė IS žiniasklaidos veiklą ir lėmė stiprų turinio produkcijos kokybės ir kiekybės smukimą, ypač 2017 m. antroje pusėje.
Tačiau gruodį IS žiniasklaidos tinklas ėmė rodyti atsigavimo ženklus ir išleidžiamo turinio šiek tiek padaugėjo“, – rašoma Europolo ataskaitoje.
Be to, anot ES kriminalinės žvalgybos agentūros, propagandos skleidimo internetu galimybes stipriai apribojo socialinės žiniasklaidos kompanijų, dirbančių kartu su teisėsaugos ir valdžios institucijomis, pastangos užkirsti jai kelią.
Pasak G. Česnako, vis dėlto internete prieš džihadistų propagandą kovoti sudėtinga: „Jei yra kažkokios viešos grupės – „Facebook“ paskyros ir pan., galima jas stebėti, galima identifikuoti tuos asmenis, kurie kažkokias netinkamas žinutes siunčia ir tada panaudoti saugumo priemones. Bet yra tokių grupių, programėlių, kurios veikia uždarai, kurių valstybės institucijos negali stebėti, negali iššifruoti. Šis iššūkis – labai didelis.“
Europolo duomenimis, didelė dalis simpatizuojančiųjų IS jau 2016-aisiais persikėlė iš „Facebook“ ir „Twitter“ į „Telegram“, kur bendravimas šifruojamas. O pernai jie toliau judėjo iš viešų „Telegram“ kanalų į privačias ir uždaras pokalbių grupes. Vis dėlto „Telegram“ programėlėje dėl jos specifikos galimybės verbuoti naujus narius yra ribotos.
Su radikalizacija kalėjimuose kovoja skirtingai
Dar vienas iššūkis teisėsaugai – pačios Europos kalėjimai. Jie tapo islamistinės radikalizacijos šaltiniu, ypač kai 1500 IS kovotojų grįžo iš Artimųjų Rytų ir buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
„Dabar tarp Europos kalinių yra šimtai asmenų, kurie keliavo į Siriją kovoti už IS ar „al-Qaedą“ arba būti kalifato dalimi. Daugybė, kurie grįžo namo, buvo tuojau pat įkalinti. Labai didelė tikimybė, kad kai kurie iš jų sieks užverbuoti kitus arba bandys įvykdyti atakas, kai bus paleisti. Be to, islamistinės ideologijos atmaina, kurios šalininkais tapo kai kurie grįžusieji, yra daug labiau kraštutinė ir žiauresnė nei tai, ką matėme praeityje“, – sako „Washington Post“ žurnalistas Joby Warrickas, kuris su kolega lankėsi Europos kalėjimuose, kad suprastų, kaip kaliniai radikalizuojami ir kaip kovojama su šia problema.
Žurnalisto teigimu, šalys neturi paruoštų sprendimų, taigi jos išradinėja naujus metodus ir jie stipriai skiriasi.
Prancūzija, anot J. Warricko, sukūrė žvalgybos tarnybą, kuri dirba kalėjimų viduje, bandydama įsiskverbti ir suardyti teroristų grupuotes.
Belgija izoliuoja radikaliausius kalinius nuo likusių ir leidžia jiems tik ribotus kontaktus vienas su kitu. Belgų metodas nesiekia deradikalizacijos – jie tvirtina, kad kalėjimuose nėra galimybių keisti asmenų ideologiją.
Vokietija, priešingai, atmeta izoliacijos idėją ir renkasi intensyvaus stebėjimo ir intervencijos, siekiant užkardyti radikalizavimąsi, programą.
Pareigūnai, pasak žurnalisto, sako, kad jie dar neturi pakankamai duomenų, kad žinotų, kuris metodas iš tiesų veikia.
„Politinė būtinybė sustabdyti terorizmą bet kokia kaina lėmė, kad per pastaruosius trejus metus Europos parlamentai priėmė daug griežtų naujų įstatymų. Jie iš esmės užtikrina, kad kiekvienas, kuris prisijungė prie džihado Irake ar Sirijoje, bus apkaltintas nusikaltimu ir įkalintas. Šie įstatymai yra labai populiarūs, bet mažai sprendžia ilgalaikį radikalizacijos iššūkį“, – interviu kolegei iš „Washington Post“ sako J. Warrickas.
Sugrįžusieji, kurie yra kalėjimuose, pasak žurnalisto, atlieka 3–5 metų bausmes, jei nėra smurtinio elgesio įrodymų.
Taigi po bausmės atlikimo jie ir patys, išėję į laisvę, gali imtis išpuolių. Kaip gegužę rašė „The Associated Press News“, per ateinančius dvejus metus iš Europos kalėjimų išeis daugiau nei 200 bausmę už teroristinę veiklą atlikusių asmenų. Dauguma jų sugrįžę iš Sirijos ir Irako.
Išnaudoja ir futbolo čempionatą
Pasak G. Česnako, kovojant su radikalizacija, svarbu išardyti uždaras imigrantų ar jų palikuonių komunas, ką ir bando daryti Prancūzija bei kitos šalys.
„Nustatyta, kad radikalizuojasi gana jauno amžiaus asmenys, kurie dažniausiai yra bedarbiai, gyvena religinių mažumų ar imigrantų arba buvusių imigrantų palikuonių kvartaluose. Ten yra lyg tam tikros komunos, į kurias etniniai prancūzai ne visai drįsta įžengti. Būtent tose komunose atsiranda radikalizavimosi potencialas: kai neturi darbo, neturi pernelyg ką veikti, turi kompiuterį ir esi viskuo nusivylęs, tuomet esi individas, kurį potencialiai galima radikalizuoti.
Todėl Prancūzijos pareigūnai, kaip ir kitų valstybių, bando šitas komunas išardyti arba į jas įnešti įvairovės. [...] Reikia, kad nebūtų tų uždarų etninių grupių, tos atskirties, o būtų bendravimas tarp etninių prancūzų ir imigrantų ar jų palikuonių. Nes uždaros bendruomenės veda į užsisklendimą ir radikalizavimąsi“, – teigia Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas.
Jo teigimu, svarbu spręsti ir švietimo, įsidarbinimo, savirealizacijos klausimus, kad imigrantų ar jų palikuonys būtų pilnaverčiai visuomenės nariai.
„Aišku, tas procesas gana ilgas ir sudėtingas. Prancūzija, kas yra įdomu, bando išnaudoti net pergalę pasaulio futbolo čempionate, kad parodytų, jog imigrantai nebūtinai turi radikalizuotis – jie gali tapti pilnaverčiais visuomenės nariais ir atnešti pergales Prancūzijai, už ką prancūzai yra dėkingi“, – sako G. Česnakas.