Apie tai, kaip praneša naujienų agentūra „RIA Novosti“, žurnalistams paskelbė Rusijos premjero pavaduotojas Jurijus Borisovas, vyriausybėje kuruojantis karinės pramonės klausimus.
Jis priminė, kad vienas toks serijinės gamybos tankas, kuris buvo pristatytas kariniuose vadinamosios Pergalės dienos paraduose, kainuoja 250 milijonų rublių (3,43 milijono eurų).
„Kam visas karines pajėgas pripildyti „Armata“ tankų, juk T-72 tankai pasižymi didžiule paklausa, juos visi graibsto, kainos, efektyvumo ir kokybės atžvilgiu T-72 tankai gerokai pranoksta „Abrams“, „Leclerc“ ir „Leopard“ tankus. Tokia pati situacija ir su „Bumerang“, – aiškino pareigūnas.
„Turint omenyje dešimt kartų už NATO valstybių mažesnį biudžetą, žvelgdami į senos technikos modernizacijos potencialą, matome, kad mums dėl tokių efektyvių sprendimų pavyks pasiekti numatytas užduotis“, – tvirtino J. Borisovas.
T-14 – naujausias tankas, sukurtas ant sunkiosios vikšrinės platformos „Armata“, pasižymi nuotoliniu būdu valdomu bokšteliu ir naujausia valdymo sistema. Kariniai tanko bandymai planuojami lapkritį.
Šarvuotieji transporteriai „Bumerang“ – naujos kartos kovos mašinos, išnaudojančios šiuolaikines technologijas. Jų atsiradimas ginkluotėje ir serijinės gamybos pradžia numatyta 2019 metais.
Rusijos žiniasklaidoje šis tankas itin liaupsintas.
Pasak konstruktorių, jo dizainas užtikrina įgulai maksimalų saugumą.
„Tai pirmasis tankas, turintis kovinį modulį be bokštelio. Įgula sėdi važiuoklėje. Toks techninis sprendimas leidžia užtikrinti maksimalų įgulos saugumą. Tankas yra minimaliai pažeidžiamas ir išsaugo priimtinas svorio bei kitų matmenų charakteristikas“, – 2015 metais kalbėjo tanko „Armata“ vyriausiasis konstruktorius Andrejus Terpikovas.
Ant universalios platformos „Armata“ sukurtas tankas visuomenei buvo pristatytas 2015-aisiais. Tuomet T-14 pirmą kartą dalyvavo kariniame Pergalės dienos parade Raudonojoje aikštėje.
Tiesa, per pirmąsias demonstracijas jis patyrė nesėkmę.
Buvo pranešama, kad 2015 metais per Pergalės parado generalinę repeticiją sugedo vienas iš joje dalyvavusių Rusijos naujos kartos tankų T-14 „Armata“.
Tankas sustojo priešais V. Lenino mauzoliejų, paskui prie jo privažiavo speciali technika su lynais, bet jo taip ir nenutempė. Kaip tuomet pranešta, tankas prastovėjo aikštėje per visą repeticiją.
Jai baigiantis diktorius paskelbė, kad tanko sustojimas buvo planuotas. Pasak jo, taip buvo pademonstruota, kaip evakuojama karinė technika. Kaip pasakoja liudininkai, dalyvavę parado repeticijoje, vienas iš tankų T-14 „Armata“ Raudonojoje aikštėje sustojo tiesiai priešais V. Lenino mauzoliejų. Karinė mašina ten prastovėjo kelias minutes, netrukus priimtas sprendimas iš jo evakuoti žmones, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė dienraščio „Komsomolskaja pravda“ žurnalistas Dmitrijus Smirnovas.
Prie sugedusio tanko priėjo Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, kuris taip pat dalyvavo parado repeticijoje. Tada ir buvo nuspręsta tanką patraukti, teigia žurnalistas. Gazeta.ru karinis šaltinis sakė, kad „Armata“ tankas iš tikrųjų sugedo. Iš Raudonosios aikštės tanką išgabenti pavyko tik vairuotojui-bandytojui iš „Uralvagonzavod“.
„Tankas sugedo. Kai tanką valdyti ėmėsi vairuotojas-bandytojas iš „Uralvagonzavod“, jis pagaliau užsivedė, tankas išriedėjo savarankiškai. Tokia situacija leidžia teigti, kad incidentas įvyko dėl žmogiškojo veiksnio“, – paaiškino šaltinis.
Dar anksčiau gazeta.ru pranešė, kad tankas T-14 „Armata“ du kartus buvo sugedęs per repeticiją, vykusią Alabino poligone prie Maskvos.
Rusijos žiniasklaidoje apie šį projektą imta kalbėti kiek anksčiau. Vienas svarbiausių naujojo tanko šalininkų argumentas buvo tas, kad tankai T-90 ir T-72 jau išnaudojo visas modernizacijos galimybes. Tarp „Armata“ šalininkų buvo ir J. Borisovas.
„Mes jau viską išnaudojome. Nėra jokios tolesnės modernizacijos galimybės, būtinas kokybinis šuolis. Štai tokios platformos sukūrimo užduotis (ir mes ją neabejotinai sukursime iki 2015 metų, mes apie tai netgi paskelbėme savo puslapyje) – tai kokybinis šuolis šios krypties vystymui“, – 2013-ųjų birželio 29 dieną radijo stoties „Echo Moskvy“ laidoje „Gynybos patarimas“ kalbėjo tuometinis gynybos ministro pavaduotojas.
Tame pačiame interviu J. Borisovas apgailestavo, kad kariuomenei tenka „patirti dar Sovietų Sąjungos laikais sukurtų platformų modernizaciją“. „Jei lygintume T-90C tanką, jis, ko gero, šiek tiek atsilieka, o tam tikrais aspektais yra toks pat, kaip dabartiniai užsienio šalių tankai. Turiu omenyje Vokietijos, Izraelio tankus“, – 2013 metais teigė J. Borisovas.
Dar anksčiau, 2011-ųjų kovą, pasisakydamas Rusijos Federacijos Tarybos saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, tuometinis vyriausiasis sausumos pajėgų vadas Aleksandras Postnikovas pareiškė, jog už vieno T-90 tanko, sovietinio T-72 modifikaciją, kainą tuo metu gynybos ministerija galėjo nupirkti tris vokiškus tankus „Leopard“.
Daugelis ekspertų tuomet šį pasisakymą kritikavo, tačiau jis pakankamai tiksliai atspindėjo kariškių požiūrį į XX a. aštuntojo dešimtmečio karinę techniką, tuo metu sudariusią didžiąją Rusijos kariuomenės kovos mašinų dalį.
Tokiame informaciniame fone naujos kartos tanko pasirodymas tuomet atrodė logiškas ir teisingas žingsnis.
