Kaip pranešė Ukrainos pasienio tarnyba, gegužę oficialiai atidarius 19 km ilgio tiltą tarp Rusijos ir Kerčės sąsiaurio, žymiai suaktyvėjo laivų tikrinimas, informuoja bloomberg.com.
Laivams kartais tenka laukti net tris dienas, teigė atstovas spaudai Olegas Slobodianas.
„Nuo vėlyvo pavasario pamažu vyksta hibridinė Azovo jūros blokada“, – teigė O. Slobodianas žurnalistams Kijeve.
Rusijai aneksavus Krymą, JAV ir Europos Sąjunga įvedė sankcijų Rusijai, kurios tebegalioja iki šiol.
Tiltas buvo prezidento Vladimiro Putino prioritetas, nes Rusija neturi sausumos sienos su pusiasaliu.
Liepą Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pabrėžė, kad nepripažins nelegalaus Ukrainos prijungimo ir užsienio laivų, plaukiančių Ukrainos uostų link.
ES skyrė sankcijas šešioms Rusijos įmonėms
ES skyrė sankcijas šešioms Rusijos įmonėms, susijusioms su tilto, jungiančio žemyninę Rusijos dalį su aneksuotu Krymu, statybomis, kurios, ES teigimu, yra neteisėtos, informuoja „Reuters“.
Antradienį Europos Sąjungos Tarybos paskelbtame pranešime minimos šešios įmonės, tarp kurių „PJSC Mostotrest“, CJSC VAD, GPSM, „Zaliv Shipyard“, SGM ir „Stroygazmontazh Most OOO“.
2014 metais Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį. Vakarai pasmerkė šį veiksmą ir paskyrė Maskvai sankcijas.
ES taip pat smerkė 3,6 mlrd. dolerių vertės Krymo tilto per Kerčės sąsiaurį atidarymą, pareikšdama, kad tai „dar vienas Ukrainos suverenumo pažeidimas“.
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Petro Porošenka socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė sveikinantis ES sprendimą įvesti sankcijas tiems, kas „prisidėjo prie neteisėto Kerčės tilto statymo“.
Maskva savo ruožtu pasmerkė „ardomąją politiką, nukreiptą prieš Krymo gyventojus“.
Vakarai „skatina tuos, kas vykdo Krymo energetinę blokadą, ir persekioja tuos, kas stato civilinę infrastruktūrą“, Rusijos naujienų agentūrų išplatintuose komentaruose pareiškė šalies užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Dvi iš šešių įmonių ir organizacijų, minimų ES oficialiajame leidinyje, yra kontroliuojamos verslininko Arkadijaus Rotenbergo – artimo V. Putino sąjungininko.
ES taip pat įvedė Maskvai sankcijų paketą už prorusiškų separatistų rėmimą Rytų Ukrainoje.
Iš viso šios ES sankcijos dabar taikomos 44 subjektams.
ES „juodajame“ sąraše dabar iš viso yra 155 žmonės, įskaitant keletą artimų V. Putino šalininkų, kuriems taikomas draudimas įvažiuoti į Bendrijos teritoriją ar kurių lėšos yra įšaldytos.
Bendrija žada ir toliau nepripažinti 2014-aisiais įvykusios Krymo aneksijos – ją nelegaliu Ukrainos teritorijos užgrobimu taip pat laiko ir provakarietiška vyriausybė Kijeve bei Jungtinės Valstijos.
Anksčiau būdavo sunku pasiekti pusiasalį iš pietinės Rusijos, kur pakeliui į perkėlas dažnai susidarydavo ilgos automobilių eilės. Vis dėlto keltai ne visada gali plaukti rūsčiomis žiemos sąlygomis, taigi paprasčiausias būdas nuvykti į aneksuotą teritoriją yra kelionė lėktuvu.
DELFI primena, kad po pomapstiško atidarymo gegužės viduryje NATO pasmerkė naują tiltą, sujungusį Rusijos žemyninę dalį su Maskvos aneksuotu Krymo pusiasaliu, ir pareiškė, kad tai yra dar vienas Ukrainos suverenumo pažeidimas.
„NATO smerkia Rusijos pastatytą ir iš dalies atidarytą Kerčės sąsiaurio tiltą tarp Rusijos ir Krymo“, – pareiškė NATO atstovas Piersas Cazaletas.
„Krymas yra Ukrainos dalis, taigi, šis tiltas reiškia dar vieną Ukrainos suverenumo pažeidimą“, – pareiškime sakė jis. Pasak NATO atstovo, laivų eismą į Ukrainos uostus Azovo jūroje ribojantis tilto atidarymas yra „jos navigacijos teisių savo teritoriniuose vandenyse pažeidimas“.
„Rusija ir toliau rodo akivaizdžią nepagarbą tarptautinei teisei“, – pareiškė P. Cazaletas ir pridūrė, kad Aljansas nepripažins Krymo aneksijos, 2014-aisiais įvykdytos Kremliaus.
Rusijos valstybinė televizija gegužės 15 d. parodė džinsus ir kasdienę striukę dėvintį prezidentą Vladimirą Putiną, sėdintį prie statybinio sunkvežimio „KamAZ“ vairo.
Jis pervažiavo tiltu ir tokiu būdu oficialiai jį atidarė. 29 valstybes nares turintis NATO vykdo dvilypę politiką Kremliaus atžvilgiu – stiprina gynybos ir atgrasymo pajėgumus ir kartu siūlo dialogą. Įtampa tarp NATO ir Rusijos pastaruoju metu pasiekė nuo Šaltojo karo laikų neregėtą lygį. Tam įtakos turėjo ir Maskvos parama prorusiškiems separatistams, dalyvaujantiems Rytų Ukrainos konflikte.