Tai reiškia, kad šiems asmenims nebegresia sulaikymas arba ekstradicija.

Teisėjas Pablo Llarena tarptautinius orderius Carleso Puigdemont'o ir kitų katalonų separatistų areštui atšaukia jau antrąsyk, tvyrant abejonėms, ar kitos Europos šalys pripažins sunkius kaltinimus maištu, iškeltus iškiliems katalonų veikėjams, prisidėjusiems prie pernai spalį surengto nesėkmingo mėginimo atsiskirti nuo Ispanijos.

Gruodį P. Llarena panaikino Europos arešto orderius C. Puigdemont'ui ir kitiems buvusios Katalonijos separatistinės administracijos nariams, argumentuodamas, kad Belgija, kur jie pabėgo, gali atmesti kai kuriuos orderyje paminėtus kaltinimus.

Tačiau šių metų kovą tas pats teisėjas orderius vėl aktyvavo.

„Silpna byla“

P. Llarenos nutartyje sakoma, kad jis šį sprendimą priėmė Vokietijos teismui sutikus išduoti C. Puigdemont'ą, tačiau tik už netinkamą viešųjų lėšų naudojimą, o ne dėl sunkesnių kaltinimų maištu.

Tai reiškia, kad C. Puigdemont'as, laukiantis ekstradicijos Vokietijoje, ir penki kiti katalonai, esantys Škotijoje, Belgijoje ir Šveicarijoje, dabar gali netrikdomai keliauti iš vienos šalies į kitą.

Vis dėlto Ispanijos arešto orderis lieka galioti, tad sugrįžę į tėvynę jie gali būti sulaikyti.

Savo „Twitter“ žinutėje C. Puigdemont'as rašo, kad sprendimas atšaukti orderius „demonstruoja šios teismo bylos didžiulį silpnumą“.

C. Puigdemont'as yra vienas iš 13 separatistų lyderių, kaltinamų maištu dėl savo vaidmens Katalonijai nesėkmingai mėginant atsiskirti.

Devyni jų yra sulaikyti ir laukia teismo Ispanijoje.

C. Puigdemont'as ir trys kiti pasitraukę į užsienį veikėjai kaltinami maištu ir kai kuriais lengvesniais nusikaltimais, tokiais kaip valstybės lėšų netinkamas naudojimas.

Kiti du kaltinami nepaklusnumu ir valstybės lėšų netinkamu naudojimu, bet kaltinimai maištu jiems neiškelti.

Vokietijos teismas anksčiau šį mėnesį išaiškino, kad pagal šalies teisinę sistemą artimiausias atitikmuo Ispanijos kaltinimui maištu – tėvynės išdavystė – nėra šiuo atveju taikytinas, nes C. Puigdemont'o veiksmų praeitą rudenį nelydėjo smurtas.

Teismas pabrėžė, kad Europos teisinėje praktikoje numatyta, kad priimančioji šalis – šiuo atveju Ispanija – gali teisti kaltinamąjį, pareikšdama tik tuos kaltinimus, kurie buvo patvirtinti per ekstradicijos procesą. Tai reiškia, kad susigrąžinusi C. Puigdemont'ą Ispanija negalėtų jo apkaltinti maišto kurstymu.

Tokiu atveju Ispanijoje suimti separatistai galėtų argumentuoti, kad jie taip pat neturėtų būti teisiami pagal kaltinimus maištu, už kurį gresia iki 25 metų įkalinimo. Toks posūkis Madridą atvestų į itin keblią padėtį.

Kontroversiški kaltinimai

Savo sprendime P. Llarena kritikavo Vokietijos teismo sprendimą, argumentuodamas, kad jam derėjo išanalizuoti įvykius – pradedant spalio 1-ąją neteisėtai surengtu referendumu, uždraustu Madrido teismo nutartimi ir aptemdytu policijos smurto, baigiant spalio 27-ąją nesėkmingai paskelbta Katalonijos nepriklausomybės deklaracija.

Jis aiškino, kad teismui būtų pakakę įvertinti, ar „incidentai, išdėstyti Ispanijos jurisdikcijos“, Vokietijoje būtų baudžiami panašiai, jeigu jie būtų vykę šioje šalyje, o ne tikrinti teisinę atitiktį maišto apibrėžimui.

Vis dėlto net ir Ispanijoje kaltinimai maištu vertinami prieštaringai.

Maištas apibrėžiamas kaip „smurtinis ir viešas sukilimas“, be kitų dalykų, apimantis „konstitucijos pažeidimą, įšaldymą arba pakeitimą“, taip pat „dalies (Ispanijos) teritorijos nepriklausomybės paskelbimą“.

Pavyzdžiui, kariškiai, 1981 metais mėginę Ispanijoje surengti perversmą, buvo pripažinti kaltais maištu.

Tačiau kritikai sako, kad per Katalonijos nepriklausomybės judėjimą smurto nebuvo, išskyrus vykdytą policijos referendumo dieną.

P. Llarena šią poziciją ginčija ir pateikia du pavyzdžius.

Vienas jų – rugsėjo 20-ąją surengtas protestas Barselonoje priešais vyriausybės pastatą, kai prieš referendumą policija jame atliko kratą.

Tąsyk buvo apgadinti keli policijos automobiliai, o agentams kelias valandas nebuvo leidžiama palikti pastato.

Kitas atvejis – separatistų pasipriešinimas policijai, kai pareigūnai mėgino išvaryti žmones iš balsavimo apylinkių, naudotų per referendumą.

„Vokietijos nutarimas reiškia, kad demokratinėse santvarkose tokie veiksmai, dėl kokių Aukščiausiasis Teismas kaltina juos (separatistus), nebūtų pripažįstami“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš vienas C. Puigdemont'o advokatų Gonzalo Boye.

Jis pridūrė esąs „labai patenkintas“, kad arešto orderiai buvo atšaukti.