Jis dar kartą paneigė kaltinimus, kad Maskva kišosi ir praėjusių JAV prezidento rinkimų kampaniją. Tai „visiškai juokinga“, – sakė V. Putinas per pokalbį su Chrisu Wallace'u.

Ch. Wallace'as yra D. Trumpo mėgstamos stoties „Fox News“ laidos vedėjas. Jis savo pokalbį su V. Putinu pavadino „neįprastu televiziniu įvykiu“. Anot stoties, tai buvo pirmas kartas nuo 2017 metų birželio, kai V. Putinas davė interviu amerikiečių žiniasklaidai. Pokalbis buvo įrašytas pirmadienį po V. Putino ir D. Trumpo susitikimo Helsinkyje.

V. Putinas, be kita ko, paneigė, kad Maskva turi „kompromituojančios medžiagos“ apie D. Trumpą ar jo šeimą. Jis teigė nenorįs įžeisti D. Trumpo, tačiau: „Prieš jam paskelbiant, jog sieks prezidento posto, jis mūsų nedomino“. D. Trumpas esą – kaip daugelis kitų amerikiečių – buvo turtingas, užsiėmė statybų verslu ir organizavo grožio konkursus. „Tačiau niekas niekuomet nepagalvojo, kad jis svarsto kandidatuoti į prezidentus“, – kalbėjo V. Putinas.

Ch. Wallace'as per interviu mėgino perduoti V. Putinui JAV specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio kaltinamąjį raštą prieš 12 rusų karinės žvalgybos GRU agentų.

R. Muelleris įtaria juos rengus kibernetines atakas prieš demokratus per 2016-ųjų prezidento rinkimų kampaniją. V. Putinas per įtemptą pokalbį popieriaus lapo nepaėmė ir paprašė vedėjo padėti jį ant gretimo stalelio.

V. Putinas kelis kartus pertraukė žurnalistą ir patarė jam turėti kantrybės.

„Jei jums nepatinka mano atsakymai, pasakykite, ir aš tylėsiu. Tačiau jei jūs, amerikiečiai, norite išgirsti mano nuomonę, palaukite“, – suirzęs sakė V. Putinas.

R. Muellerio tyrimas dėl spėjamo Maskvos kišimosi į JAV prezidento rinkimų kampaniją yra „JAV vidaus politikos žaidimai“, – sakė V. Putinas. Jie jo esą nė trupučio nedomina. Santykiai tarp JAV ir Rusijos negali būti R. Muellerio tyrimų „įkaitu“, pabrėžė prezidentas.

V. Putinas, be to, atkreipė dėmesį į 1999 metų susitarimą su JAV: jei R. Muelleris pateiks atitinkamą prašymą, rusų tyrėjai apklaus įtariamuosius Rusijoje. Tačiau R. Muelleris tokio prašymo esą nepateikė.

V. Putinas ir D. Trumpas pirmadienį Suomijos sostinėje susitiko pirmųjų dvišalių pokalbių aukščiausiu lygiu. Kremliaus teigimu, V. Putinas buvo patenkintas susitikimu.

Putinas smerkia „nepagrįstus kaltinimus“ dėl apnuodijimų Britanijoje

V. Putinas pirmadienį apkaltino Didžiąją Britaniją skelbiant nepagrįstus įtarimus, kad Maskva susijusi su buvusio dvigubo agento ir trijų kitų žmonių apnuodijimu Pietų Anglijoje nervus paralyžiuojančia medžiaga.

Per interviu JAV televizijai „Fox News“ paklaustas apie Britanijos vyriausybės pareiškimą, kad Maskva atsakinga už buvusio šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimą Sovietų Sąjungoje sukurta medžiaga „Novičiok“, V. Putinas pareiškė, kad Londonas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti.

„Norėtume gauti dokumentuotų įrodymų, bet jų mums niekas nesuteikia“, – per vertėję kalbėjęs V. Putinas sakė po Suomijoje įvykusio susitikimo su JAV prezidentu D. Trumpu.

„Čia toks pats dalykas, kaip ir su kaltinimais dėl kišimosi į rinkimų procesą Amerikoje“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje pareiškimus, kad Rusija kišosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, laimėtus D. Trumpo.

V. Putinas kėlė prielaidą, kad šiuos kaltinimus galbūt lėmė Britanijos vidaus politikos problemos.

„Niekas nenori užsiimti nagrinėti šiuos klausimus, ir viskas, ką matome – šie nepagrįsti kaltinimai. Kodėl viskas daroma tokiu būdu? Mums reikia kurti santykius su Didžiąja Britanija, bet kodėl juos reikia tokiu būdu apsunkinti?“ – klausė Kremliaus vadovas.
Buvęs Rusijos karinės žvalgybos pulkininkas S. Skripalis ir jo duktė Julija kovo 4-ąją buvo rasti susmukę Anglijos pietiniame Solsberio mieste. Britų ekspertai nustatė, kad jie buvo paveikti „Novičiok“.

Po daug savaičių trukusio gydymo Skripaliai atsigavo ir buvo išrašyti iš ligoninės.

Birželio 30-ąją netoli Solsberio esančiame Eimsberio miestelyje blogai pasijutus Charlie Rowley ir jo partnerei Dawn Sturgess buvo nustatyta, kad juos paveikė ta pati medžiaga. Liepos 8-ąją D. Sturgess mirė.

Rusija griežtai neigė apnuodijusi Skripalius. Dėl šio incidento kilus dideliam diplomatiniam ginčui Britanija ir jos sąjungininkės išsiuntė dešimtis rusų diplomatų, o Maskva atsakė analogiškomis priemonėmis.

Policija dar nenustatė, ar Ch. Rowley ir D. Sturgess paveikusi medžiaga yra iš tos pačios partijos kaip ir panaudota per ataką prieš Skripalius, bet pareigūnai sakė, kad tikėtinas ryšys tarp abiejų incidentų yra pagrindinė tyrimo kryptis.

Ch. Rowley tebėra gydomas ligoninėje saugios būklės, bet jo brolis sakė visuomeniniam transliuotojui BBC, kad 45 metų vyras apsinuodijo medžiaga, buvusia jo rastame išmestame kvepalų buteliuke.

„Koks buteliukas? Kokia cheminė formulė? Galbūt mirties priežastys kitos?“ – per interviu klausė V. Putinas.

Išdėstė Rusijos poziciją dėl Krymo atplėšimo

D. Trumpas per susitikimą su V. Putinu iškėlė klausimą dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, bet Kremlius tebesilaiko pozicijos, kad šio pusiasalio atplėšimas nuo Ukrainos yra teisėtas, sakoma pirmadienį amerikiečių televizijos „Fox News“ paskelbtame interviu.

V. Putinas aiškino „Fox News“ žurnalistui Ch. Wallace'ui, kad sprendimas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos buvo priimtas per pusiasalyje surengtą referendumą, todėl jo negalima vadinti aneksija.

„Jeigu tai aneksija, kas tuomet yra demokratija?“ – retoriškai klausė jis.

Tarptautinė bendruomenė nepripažįsta 2014 metų kovą įvykdyto Krymo atplėšimo, nes referendumas dėl šios teritorijos prisijungimo prie Rusijos buvo organizuotas Maskvos pajėgoms faktiškai okupavus pusiasalį.

Pasak V. Putino, per pirmadienį Helsinkyje įvykusį jųdviejų susitikimą D. Trumpas išdėstė JAV poziciją, kad Krymas tebelaikomas Ukrainos dalimi.

„Aš jam atsakiau maždaug taip pat, kaip dabar pasakiau jums – manau, kad tuo šiuos svarstymus mums reikia baigti“, – V. Putinas sakė Ch. Wallace'ui.

Dėl Krymo aneksijos, Rusijos vaidmens Rytų Ukrainą krečiančiame separatistiniame konflikte, įtariamo politinio kišimosi į 2016 metų Amerikos prezidento rinkimus, taip pat tvyrant nesutarimams dėl konflikto Sirijoje Vašingtono ir Maskvos santykiai nusmuko į nuo Šaltojo karo neregėtas žemumas.

Praeitų metų pradžioje į valdžią atėjęs D. Trumpas stengėsi pagerinti ryšius su V. Putinu, nors tarp Maskvos ir Vakarų tvyro didelė įtampa.

D. Trumpo patarėjas Johnas Boltonas anksčiau šį mėnesį užsiminė, kad „JAV neatmeta galimybės pripažinti Krymą Rusijos dalimi“.

Pripažinimas, kad Krymas niekada nebegrįš į Ukrainos rankas, Rusijai būtų didelis laimėjimas, nors jai dėl Krymo aneksijos vis dar taikomos tarptautinės sankcijos. D. Trumpas neseniai nenoriai pritarė JAV prieštankinių raketų siuntimui Ukrainos pajėgoms, tačiau kiti aukšto rango JAV pareigūnai teigia, kad sankcijos Rusijai galios, kol Maskva atsitrauks.

DELFI primena, kad JAV televizijos kanalo „Fox“ apžvalgininkas Neilas Cavutas pirmadienį pavadino Amerikos prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus per bendrą spaudos konferenciją su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu „pasibjaurėtinais“.

Jis, be kita ko, buvo nepatenkintas tuo, kad D. Trumpas nedavė atkirčio Rusijos prezidentui už Maskvos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais.

„Tai tiesiog neteisinga“, - pareiškė jis televizijos eteryje. „JAV prezidentas užsienyje kalbasi su mūsų didžiausiu priešu, priešininku ar varžovu ir iš esmės leidžia jam sausam išlipti iš balos ir net nė kiek jo nekritikuoja“, - pabrėžė N. Cavutas.

Savo ruožtu konservatyvus politikos komentatorius Guy`us Bensonas, vienas iš televizijos kanalo analitikų, savo tviteryje parašė, kad pirmadienis tapo „viena iš blogiausių dienų“ Trumpui kaip prezidentui.

„Fox“ laikomas konservatorių ruporu ir šiaip jau remia respublikoną D. Trumpą bei jo administracijos vykdomą politiką.