Suomijai tokio lygio renginiai – ne naujiena. 1975 m. Amerikos prezidentas Geraldas Fordas ir sovietų lyderis Leonidas Brežnevas pasirašė Helsinkio susitarimą, įsipareigodami gerbti valstybių sienas. Likus metams iki Sovietų Sąjungos žlugimo Helsinkyje susitiko JAV ir Sovietų prezidentai George`as Bushas ir Michailas Gorbačiovas. Helsinkyje vyko ir Rusijos prezidento Boriso Jelcino susitikimas su Billu Clintonu.
Šaltojo karo laikais neutralios Suomijos politika buvo vadinama „pragmatiška“, terminas „Finliandizacija“ vartojamas neigiama prasme, bet pernai paskelbtoje gynybos ataskaitoje Suomija itin pabrėžia bendradarbiavimą su kaimyne Švedija, o Jungtines Amerikos Valstijas vadina svarbia partnere, kai didėja karinė įtampa Baltijos regione.
„Suomija nenori būti neutrali. Turiu galvoje Šaltojo karo laikų neutralumą. Mes – Vakarų dalis. Tai pagrindas, Suomija nori būti naudinga, ir mūsų patirtis gali praversti taikos palaikymo misijose, taikos derybose, pavyzdžiui, Ukrainoje. Bet, žinoma, Suomijai svarbiausi jos pačios interesai“, – sakė Suomijos tarptautinių santykių instituto analitikas Mika Aaltola.
D. Trumpas ir V. Putinas per pastaruosius pusantrų metų oficialiai ir neoficialiai buvo susitikę mažiausiai 3 kartus. Helsinkyje iš pradžių jie susitiks vienu du, dalyvaus tik vertėja, po to bus surengti delegacijų darbo pietūs. Pasirašyti bendrą dokumentą nenumatoma, bet prezidentai surengs spaudos konferenciją.
„Amerikos prezidentas stengiasi parodyti, kad jis ir tiktai jis, kaip mėgsta sakyti, gali pasukti JAV ir Rusijos santykius geresne vaga. Žinoma, tai – didelis iššūkis, nes kiekvienas pagarbos Rusijai judesys vertinamas jos kišimosi į 2016 m. rinkimus Amerikoje, slaptų D. Trumpo kampanijos ryšių su rusais kontekste, tad jam labai sudėtinga“, – kalbėjo JAV analitikas James`as Goldgeieris.
„Aš įžvelgiu pavojų, kad kuriama tokia situacija, kaip dėl susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu – pasaulio dėmesys D. Trumpui, bet iš tikrųjų – jokios prasmės ir jokių realių susitarimų“, – nuogąstavo buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Thomas Pickeringas.
Rengdamasi D. Trumpo ir V. Putino susitikimui, Suomijos vyriausybė nuo penktadienio įvedė ir atvykstančių iš Šengeno zonos kontrolę, kad galėtų susekti pavojingus asmenis. Protestuotojai ir aktyvistai tokiais nelaikomi. Tačiau policija, saugumo tarnybos stengsis iš paskutiniųjų, kad demonstrantai nepasiektų XIX a. rūmų, kuriuose įsikūrusi Suomijos prezidentūra, ir kurioje vyks D. Trumpo ir V. Putino susitikimas. Didžiausia protesto akcija numatoma rytoj.
Apie 2 tūkst. žurnalistų atvyks nušviesti susitikimo, kuriame bus užtektinai įtampos. Kad jos būtų mažiau, spaudos centre organizatoriai įrengė sauną.