Apie tai, kaip patys britai reagavo į tokį D. Trumpo elgesį, pateikiame „The Guardian“ publikuotą apžvalgininko Davido Smitho analizę:
Savo santykius su Theresa May JAV prezidentas Donaldas Trumpas sykį yra palyginęs su santykiais tarp buvusio prezidento Ronaldo Reagano ir tuometinės Britanijos ministrės pirmininkės Margaret Thatcher. Sprendžiant iš pastarųjų jo poelgių, galima tik spėti, kad dabar tokios paralelės jis neišvestų.
Kaip rašo „The Guardian“, JAV vadovas išskirtinai sau būdingais pareiškimais dar kartą pamynė standartines diplomatinio etiketo taisykles. Prieš pat vykdamas savo, kaip prezidento, pirmojo vizito į Jungtinę Karalystę, laikraščiui „The Sun“ jis užsiminė, kad patarė Th. May, kaip įvykdyti „Brexit“ procesą, bet ji, deja, nepaklausė.
D. Trumas taip pat įspėjo, kad švelnusis „Brexit“ variantas, tikėtina, sužlugdys bet kokias viltis, siejamas su atskira JAV ir Jungtinės Karalystės prekybos sutartimi, turėjusia tapti pagrindine pokalbio tema, per penktadieninį susitikimą Th. May rezidencijoje Čekerse. Vis dėlto labiausiai įžeidžiančiu reikėtų laikyti D. Trumpo pasamprotavimą apie tai, kad Th. May varžovas Borisas Johnsonas būtų labai puikus ministras pirmininkas.
Darosi aišku, kad tada, kai 2016 metais D. Trumpas pasiskelbė misteriu Brexitu, reikėjo suprasti, kad jis kalba ir rimtai, ir tiesiogiai. Šio politiko savimeilė ir tikėjimas nepriekaištingais savo paties derybiniais sugebėjimais yra tokie milžiniški, kad jis veikiausiai manė vienas pats viską kuo puikiausiai sutvarkysiąs. Keletas apžvalgininkų mano, kad jis net išstudijavo neįtikėtiną kiekį su šiuo reikalu susijusių dokumentų arba painių teisės aktų.
D. Trumpo pareiškimas leidiniui „The Sun“ – nedidelio formato euroskeptines pažiūras propaguojančiam bulvariniam laikraščiui, priklausančiam tam pačiam Rupertui Murdochui, kurio įkurtu kanalu „Fox News“ neretai galima išgirsti pritarimą D. Trumpo pažiūroms, – žinoma, gali būti traktuojamas kaip tikrų tikriausias neišsiauklėjimas – tiesiog nemandagus elgesys. O galbūt JAV vadovas šitaip keršija už Londono padange penktadienį praskriesiantį balioną, kuriam suteikta nesunkiai atpažįstamų jo paties bruožų?
Kita vertus, turint omeny D. Trumpui būdingą mąstymą, tokį pareiškimą galima suprasti ir kaip dar vieną įžūlų bandymą palaužti seną sąjungininkę. Lygiai kaip kritikavo Angelos Merkel vadovaujamą Vokietiją dar tada, kai NATO viršūnių susitikimas nė nebuvo prasidėję, taip dabar jis nusitaikė į Th. May vadovaujamą Britaniją.
D. Trumpas puikiai žino, kad vidaus politikos požiūriu Th. May, kaip ir A. Merkel, autoritetas dabar susilpnėjęs ir pažeidžiamas, o silpnumo, kaip rodo ne vienas pavyzdys, D. Trumpas nemėgsta. Šį faktą patvirtina ir jo įprotis vis išreikšti susižavėjimą tokiais diktatoriais kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir Filipinų vadovas Rodrigo Duterte.
Nors D. Trumpą, kaip prezidentą, stebime anaiptol ne pirmus metus, vis dar sunku vienareikšmiškai pasakyti, ar šitoks jo polinkis kyla iš instinktyvaus noro žavėtis autokratais, kaip didžiais ir galingais žmonėmis, ar vis dėlto yra sietinas su kur kas grėsmingesniu bandymu pakeisti pasaulį, pertvarkant jį pagal dešiniesiems populistams priimtiną demagogiją.
Kol kas galima tik numanyti, kad per renginius, kuriuose D. Trumpui ir Th. May teks dalyvauti, t. y. stebint jungtinį karinių pajėgų pasirodymą, per pietus Čekerso rezidencijoje ir dalyvaujant bendroje spaudos konferencijoje, nejaukių akimirkų nestigs.
Prieštaringų pareiškimų nevengiantis JAV prezidentas, atsakinėdamas į reporterių klausimus, veikiausiai mėgins paneigti pirmiau išsakytą neigiamą požiūrį į dvišalę prekybos sutartį ir taip duos akstiną vėl kitokioms publikacijų antraštėms.
Th. May, stovėdama prieš žiniasklaidos ir televizijos kameras, galbūt pajus poreikį elgtis taip kaip Hugh Granto herojus 2003 metų filme „Tegyvuoja meilė“ („Love Actually“) ir pareikšti JAV prezidentui, pavyzdžiui: „Draugas, kuris mus gąsdina, nebėra draugas, o kadangi gąsdintojai pasiduoda tik stipriesiems, nuo šiol pasistengsiu būti daug stipresnė.“
Jei panašios frazės Th. May neištars, D. Trumpui išvykus vaišintis arbata pas karalienę, ji galės bet kada prisijungti prie Londono gatves užplūdusių demonstrantų – juk vargu ar beturi ką prarasti.