Nors pagrindine ginčo tame NATO pasitarime tapo artimi Vokietijos energetiniai santykiai su Vokietija, pagrindinis JAV prezidento Donaldo Trumpo diplomatas ketvirtadienį surado kitą taikinį – Iraną. M. Pompeo prisijungė prie JAV energetikos sekretoriaus Ricko Perry bei Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini ES-JAV energetikos taryboje.
Prieš derybas M. Pompeo neskelbė jokių oficialių pranešimų, bet savo poziciją išdėstė tviteryje.
„Iranas toliau siunčia ginklus į Artimuosius Rytus, akivaizdžiai pažeisdamas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucijas. Irano režimas problemas nori kelti visur, kur tik įmanoma. Mūsų atsakomybė yra tai sustabdyti“, – rašė sekretorius.
Po to, iškart prieš prasidedant deryboms, jis pridūrė, kad JAV „prašo savo sąjungininkų ir partnerių prisidėti prie mūsų ekonominio spaudimo Irano režimui kampanijos“.
„Mes privalome atkirsti visą finansavimą, kurį režimas naudoja finansuodamas terorizmą ir karus. Negalime pasakyti, kada Iranas vėl mūsų šalyse pradės kurstyti terorizmą, žiaurumą ir nestabilumą“, – perspėjo M. Pompeo.
Vašingtonas supykdė Europą, kai gegužės mėnesį D. Trumpas nusprendė pasitraukti iš 2015 metais pasirašytos Irano branduolinės sutarties, pagal kurią Teheranas pristabdė savo branduolinę programą, mainais už ekonominių sankcijų palengvinimą.
JAV po pasitraukimo atnaujino sankcijas ir šalies pareigūnai tikisi, kad ekonominis spaudimas pakurstys nepasitenkinimą Teherano režimu.
Europos įmonės nenori atnaujinti prekybos santykių su Iranu, nes taip rizikuos susilaukti sankcijų iš JAV, bet pagrindinės ES valstybės nori apsaugoti susitarimą. Dėl šios priežasties jos nenori pasiduoti JAV spaudimui iki lapkričio 4 dienos nustoti pirkti Irano naftą ar vykdyti sandorius su Irano centriniu banku.