Įprastai NATO viršūnių susitikimai nesulaukia tiek dėmesio, tačiau šį kartą sąjungininkės su nerimu laukia JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito. Šis pastarosiomis dienomis negailėjo griežtų žodžių NATO narėms, o vis besiplečiantis prekybos konfliktas grasina įtraukti ir kitas sritis.

Dar daugiau abejonių dėl D. Trumpo požiūrio NATO klausimu sukėlė paskutinis G-7 susitikimas, kurį lydėjo itin atšiauri retorika tarp JAV lyderio ir likusių septintuko šalių, bei vienašališkas naujų prekybos tarifų įvedimas susitikimą organizavusiai Kanadai.

Angela Merkel, Donaldas Trumpas ir kiti G-7 lyderiai
Foto: AFP / Scanpix
Susiję straipsniai
Lietuva „iš dalies palaiko“ Trumpo reikalavimus NATO sąjungininkams  (1)
NATO Lietuvoje: dabartinė situacija ir lūkesčiai

D. Trumpas jau ne kartą pademonstravo savo panieką tarptautiniams įsipareigojimams pasitraukdamas iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, Irano branduolinio susitarimo, kritikuodamas Jungtinių Tautų veiklą bei pasitraukdamas iš JT Žmogaus teisių tarybos.

JAV spauda praėjusią savaitę pranešė, kad jo nurodymu, reikalui esant, buvo parengtas nutarimas pasitraukti iš pačios JAV Breton Vudse įkurtos Pasaulio prekybos organizacijos. D. Trumpo požiūrį į tarptautinius įsipareigojimus, ko gero, labiausiai atitinka jo rinkimų šūkis „America first“ („Pirmiausia Amerika“), o tai jau savaimę turėtų kelti nerimo JAV sąjungininkėms. Maža to, savo rinkimų kampanijos metu jis aljansą yra įvardinęs, kaip „atgyvena“.

Pažėrė kritikos NATO

Dar šią savaitę D. Trumpas pademonstravo, kad sustoti nė neketina. Pirmadienį JAV prezidentas ir vėl prisiminė savo nerimą dėl NATO. Besirengdamas dalyvauti liepos 11–12 dienomis Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, jis skundėsi, kad aljanso narės skiria nepakankamai lėšų savo gynybai, rašo politico.com.

„Jungtinės Valstijos NATO skiria gerokai daugiau lėšų nei bet kuri kita šalis. Tai nėra nei teisinga, nei priimtina. Nors nuo to laiko, kai tapau prezidentu, šios šalys padidino savo indėlį, jos turėtų prisidėti gerokai daugiau. Vokietija skiria vieną procentą, o JAV – keturis. NATO Europai teikia gerokai daugiau naudos nei JAV“, – pirmadienio rytą socialiniame tinkle „Twitter“ rašė D. Trumpas.

Jo nusiskundimai dėl NATO prasidėjo dar per 2016-ųjų JAV prezidento rinkimų kampaniją. Tuomet D. Trumpas teigė, kad JAV gali nesusidoroti su abipusės gynybos įsipareigojimu, nes kitų šalių narių gynybos biudžetas nesiekia sutartų dviejų procentų bendrojo vidaus produkto.

Nuo tuo laiko JAV prezidentas tvirtino, kad jo šalis atskubėtų ginti NATO sąjungininkių, tačiau nuolat įkyriai primindavo narėms didinti savo išlaidas. Daugelis padidino gynybai nuo BVP skiriamų lėšų procentą, tačiau ne tiek, jog D. Trumpas jaustųsi patenkintas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį „Wall Street Journal“ nuomonių skiltyje teigė besitikintis, kad šiemet dviejų procentų BVP slenkstį pasieks aštuonios NATO šalys. 2014-aisiais tokių tebuvo trys.

Nerimas dėl prekybos karo

Pirmadienio rytą D. Trumpas taip pat bandė savo nusiskundimus dėl NATO susieti su nerimu dėl JAV prekybos santykių su Europa, kurie, jo teigimu, yra nesąžiningai palankesni Europos Sąjungai. Bandydamas ištaisyti tai, kas, jo manymu, yra disbalansas, D. Trumpas įvedė tarifus ES, taip pat ir Kanadai bei Meksikai, apsunkindamas santykius su ilgalaikėmis sąjungininkėmis.

Tačiau kol kas įtampa dėl prekybos neprasiskverbė į karinius NATO santykius, savaitgalį televizijos laidoje „Fox News Sunday“ sakė JAV nuolatinė atstovė NATO Kay Bailey Hutchison. Bet po praėjusį mėnesį Kanadoje vykusio Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo, kuriame nestigo ginčų, o D. Trumpas dėl prekybos smarkiai susirėmė su kitais vadovais, šią savaitę vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, kur dalyvaus dauguma tų pačių lyderių, galima laukti panašių nesutarimų.

„Kai kurie duomenys rodo, JAV įmokų dalis NATO sudaro 90 procentų. Daugelis šalių net nepriartėjo prie 2 procentų BVP įsipareigojimo. Be to, Europos Sąjungos užsienio prekybos su JAV perteklius yra 151 milijonas JAV dolerių (beveik 129 milijonai eurų). JAV prekėms taikomos didžiulės prekybos kliūtys. NE!“, – o „Twitter“ rašė D. Trumpas.

Mažins buvimą Europoje?

„The New York Times“ apžvalgininkai Stevenas Erlangeris ir Julie Hirschfeld Davis rašo, kad D. Trumpas gali imtis agitatoriaus vaidmens ir savo veiksmais atlikti skaldytojo funkcijas. Tai, anot jų, puikiai atitiktų Vladimiro Putino interesus. Būtent su juo po NATO viršūnių susitikimo D. Trumpas ir vyks susitikti Helsinkyje.

Buvęs Slovakijos ambasadorius NATO ir dabartinis „Carnegie Europe“ centro vadovas Tomas Valasekas nerimauja, kad D. trumpas gali bandyti derėtis dėl didesnių gynybos išlaidų grasindamas atitraukti, arba sumažinti JAV karių kontingentą Europoje.

„Jei atvirai, tai niekas nežino, kaip Trumpas elgsis per susitikimą. Jo nenuspėjamumas nėra šalutinis bruožas, tai viena jo kertinių savybių, jam taip patinka. Jis atvyks į šį susitikimą pasiruošęs konfliktuoti ne tik su sąjungininkais, bet net ir su savo paties padėjėjais“, – teigė T. Valasekas.

Gali susidaryti įspūdis, kad D. Trumpą ypatingai nervina Vokietijos laikysena. Jis ne kartą atvirai kritikavo kanclerę Angelą Merkel dėl jos politikos pabėgėlių atžvilgiu ir grasino uždėti tarifus būtent vokiškiems automobiliams. D. Trumpas pačiai A. Merkel yra užsiminęs, kad JAV karių buvimas Vokietijoje gali būti nevertas keliamų išlaidų. „The New York Times“ šaltinių duomenimis, tokią nuomonę jis yra išreiškęs ir diskusijose su savo patarėjais Baltuosiuose rūmuose.

Angela Merkel
Foto: AP / Scanpix

Praėjusį mėnesį D. Trumpas NATO lyderiams asmeniškai išplatino laiškus, kuriuose šis primygtinai reikalauja didinti išlaidas gynybai. Laiškai buvo adresuoti visoms šalims, kurios gynybai neskyrė 2 proc. nuo savo BVP. A. Merkel adresuotas laiškas iš kitų išsiskyrė itin aštriomis pastabomis. D. Trumpas Vokietiją kaltino ne tik nesilaikant susitarimo, tačiau teigė, kad Vokietija kitoms šalims rodo neigiamą pavyzdį gynybos srityje.

„Vokietijos ir toliau demonstruojamas nesugebėjimas skirti pakankamai lėšų gynybai stato į pavojų viso Aljanso saugumą ir teikia pasiteisinimą pavyzdžiu (Vokietiją) laikančioms valstybėms narėms, taip pat neketinančioms vykdyti su karinėmis išlaidomis susijusių įsipareigojimų“, – aiškino D. Trumpas Vokietijos kanclerei.

Ar kritiški JAV prezidento žodžiai taps darbais, paaiškės jau netrukus.

Europa nenoriai, bet ginkluojasi

Viena vertus, D. Trumpo raginimai prisiimti daugiau atsakomybės savo saugumo reikaluose yra suprantami ir reikalingi. Tačiau tai, kokiomis priemonėmis JAV prezidentas to reikalauja greičiau skaldo sėkmingiausią visų laikų karinį aljansą, o ne stiprina jo pajėgumus.

D. Trumpas nėra pirmasis JAV prezidentas, raginęs Europą daugiau išlaidauti gynybos srityje. Tokios pat pozicijos laikėsi ir jo pirmtakai Georgas Bushas jaunesnysis ir Barackas Obama, tačiau jų raginimai buvo labiau diplomatiški.

Ir iš tiesų, pastaraisiais metais Europos šalys sustabdė gynybos biudžetų karpymus, prasidėjusius po Didžiosios recesijos 2008-aisais ir palaipsniui ėmė didinti savo karinius biudžetus. Nuoseklus didėjimas pastebimas nuo pat Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais.

Europos ir Kanados NATO sąjungininkų išlaidos gynybai
Foto: NATO

Išsamius duomenis apie NATO gynybos išlaidas galima rasti čia.

Kliūtis gynybos išlaidų didinimui – pats Trumpas?

D. Trumpas yra visiškai teisus teigdamas, kad Vokietija turėtų daugiau lėšų skirti savo gynybai. Bėda ta, kad savo reikalavimus jis dėsto viešai, todėl juos įvykdyti darosi neįmanoma dėl politinių sumetimų.

Jo populiarumas Vokietijoje yra tiesiog tragiškas, todėl Vokietijos politikams tampa itin sunku priimti sprendimus, kurie rinkėjų gali būti suprasti kaip nuolaidžiavimas jų nemėgstamam asmeniui.

„Keletą pastarųjų metų gynybai skiriamos lėšos buvo didinamos, tačiau jei dabar staiga vėl jas padidintume, atrodytų, tarsi darytume tai dėl D. Trumpo, – sakė tarptautinės politikos profesorius Carlo Masala iš Bundesvero universiteto Miunchene. – Balsavimo teisę turintiems vokiečiams toks žingsnis nepatiktų.“

Vokietijos vyriausybė ir iš tiesų jau kurį laiką didina ginkluotųjų šalies pajėgų – Bundesvero finansavimą. Prieš penketą metų gynybai buvo skirta 32,8 mlrd. eurų, po poros metų ta suma padidėjo iki 34 mlrd. eurų , o pernai ji jau siekė 36,9 mlrd. eurų (tai yra maždaug 1,2 proc. Vokietijos BVP). Liepos 5 d. Bundestagas patvirtino naują vyriausybės biudžetą – į jį įtraukta ir 38,5 mlrd. eurų gynybai skirta suma, rašo Elisabeth Braw žurnale „Foreign Policy“.

Dvejus ateinančius metus ginkluotųjų pajėgų reikmėms skiriamas lėšas planuojama ir toliau didinti: jau kitąmet gynybai numatytas biudžetas turėtų priartėti prie 42 mlrd. eurų. Birželio pradžioje Vokietijos kanclerė Angela Merkel pažadėjo, kad iki 2025 metų gynybai Vokietija jau skirs 1,5 proc. šalies BVP, t. y. maždaug 49 mlrd. eurų. Palyginimo dėlei galima pasakyti, kad JAV gynybos departamentas šiais metais disponuoja net 700 mlrd. JAV dolerių (maždaug 594 mlrd. eurų) suma.

Nors A. Merkel koalicijos partneriai socialdemokratai (SPD) gynybai skiriamo biudžeto didinimui vienareikšmiškai pritarti nelinkę, rinkėjai dėl šios tendencijos priekaištų neturi. Paradoksalu, tačiau pacifistais dažnai vadinami vokiečiai net labai linkę remti ginkluotąsias šalies pajėgas.

Kaip rodo Vokietijos karo istorijos ir socialinių mokslų centro (ZMSBw) iniciatyva kasmet organizuojamos apklausos rezultatai, net 47 proc. vokiečių pritaria gynybos reikmėms skiriamų lėšų didinimui ir tik 9 proc. mano, kad jas derėtų mažinti. Beveik pusė apklaustų Vokietijos piliečių pasisakė už tai, kad karių gretos turi būti gausinamos, – tik 7 proc. norėtų bundesverą praretinti.

Ir štai pasirodo D. Trumpas – 48 proc. vokiečių vertinamas kaip didžiausią grėsmę visuotinei taikai keliantis pasaulio lyderis. Kad būtų lengviau įsivaizduoti vyraujančias nuotaikas, derėtų pasakyti, jog 21 proc. pačiu pavojingiausiu laiko Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną, o 15 proc. labiausiai nerimauja dėl galimų Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmų.

G7 susitikimas
Foto: Sipa / Scanpix

Remiantis kai kuriais pranešimais, Pentagonas jau įvertino, kiek kainuotų maždaug 35 tūkst. JAV karių susigrąžinimas iš Vokietijoje veikiančių bazių. Toks veiksmas, be jokios abejonės, būtų vertinamas kaip bemaž atvirą grasinimą reiškiantis žingsnis. (JAV ambasadorė prie NATO Kay Bailey Hutchison reporteriams pasakė, kad realiai tokių planų nėra.)

Vokietija visų pirma atlieka JAV pajėgų logistikos centro vaidmenį: iš čia kariai siunčiami į kitus regionus, kaip antai Artimieji Rytai, čia įkurta ir milžiniška ginkluotosioms pajėgoms pavaldi ir jų personalui skirta ligoninė. Tačiau ne ką mažiau svarbus JAV karių buvimas šalyje: jis laikomas ne tik Vokietijos, bet ir kitų Europos šalių saugumo garantu.

Dauguma vokiečių atiduotų 2 proc. dėl Macrono

Piktas D. Trumpo laiškas A. Merkel pasiekė nepaisant ankstesnių jos pažadų dėl 1,5 proc. skyrimo. Laiškas buvo išsiųstas neatsižvelgiant į tai, kad NATO valstybės narės 2014 metais Velse vykusiame viršūnių susitikime susitarė dėti visas pastangas, kad per dešimtmetį būtų pasiekta numatyta 2 proc. norma. Žvelgiant iš šios perspektyvos, A. Merkel pažadas pasiekti 1,5 proc. yra reikšmingas žingsnis, ypač turint omeny tai, kad jos koalicijos partneriai su gynyba susijusias išlaidas vertina labai apdairiai.

„Joks kitas klausimas nekelia socialdemokratams tokio nerimo kaip su gynyba susijusios išlaidos, – nurodė į Vokietijos politiką besigilinantis profesorius emeritas Wilfriedas von Bredowas iš Marburgo universiteto. – Tokių socialdemokratų, kaip galingo bundesvero idėją palaikęs (buvęs kancleris) Helmutas Schmidtas, jau nebėra.“

Bundesvero universiteto profesorius C. Masala turi sprendimą – Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną. „Dauguma vokiečių atiduotų 2 proc. dėl E. Macrono, – tvirtina jis. – D. Trumpas turėtų nieko nesakyti apie Vokietijos išlaidas gynybai, o E. Macronas, atvirkščiai, turėtų paraginti smarkiai padidinti finansavimą. Tuomet tai būtų įmanoma“. Visiems žinoma, kad socialdemokratų lyderiai smarkiai žavisi proeuropietišku Prancūzijos prezidentu. Po praėjusių metų rinkimų M. Schulzas pažadėjo paraginti vokiečius perimti E. Macrono idėjas.

A. Merkel ir E. Macronas
Foto: Reuters / Scanpix

Tačiau kokią NATO išvysime po liepos 11-12 dienos viršūnių susitikimo kol kas galima tik spėlioti. Svarbiausias klausimas, į kurį atsakymas paaiškės šiomis dienomis – kokia NATO kartu su D. Trumpu atvyks į Helsinkį susitikti su V. Putinu: vieninga, tvirta ir vedama JAV lyderystės, ar susiskaldžiusi, pažeidžiama ir vedama trumparegiško godumo?