Ši žinia gerokai apsunkins britų premjerės Theresos May užduotį suburti savo partiją ir rasti vieningą poziciją derybose su Europos Sąjunga dėl tolimesnio tarpusavio bendradarbiavimo.

Nors premjerė dar pirmadienį paskyrė naują vyriausiąjį derybininką Dominicą Raabą, kompromisą rasti bus nė kiek ne lengviau.

Iki oficialaus D. Britanijos pasitraukimo liko kiek mažiau nei devyni mėnesiai, tačiau derybos jau kurį laiką buvo įstrigusios. Konservatorių partijai sunkiai sekėsi rasti bendrą „Brexit“ vėliavą, po kuria galėtų susiburti tiek nuosaikesni ir glaudesnius politinius bei ekonominius ryšius norintys išsaugoti politikai, tiek kraštutinai „Brexit“ atžvilgiu nusiteikę euroskeptikai, norintys nutraukti visus tarpusavio įsipareigojimus Briuseliui.

D. Daviso pasitraukimas aiškiai iliustruoja šią takoskyrą. Kaip vieną svarbiausių savo pasitraukimo priežasčių jis įvardino premjerės pasiūlytą naują „Brexit“ modelį, pagal kurį būtų išsaugotos tam tikros bendros taisyklės ir bendri reikalavimai prekėms tarp žemyno ir D. Britanijos. Tai turėtų sumažinti galimą prekybos trintį tarp ES ir JK po išstojimo. Tačiau tai tuo pačiu reikštų, kad JK vis tiek įsipareigotų sekti Briuselio reguliacinius mechanizmus.

„Pagrindinė politikos kryptis geriausiu atveju paliks mus silpnoje derybinėje pozicijoje, o galbūt ir neišvengiamoje“, – D. Davisas rašo savo laiške Th. May.

D. Davisas sakė, kad naujasis planas „numanomą (Britanijos – DELFI) parlamento kontrolę padarys iliuzinę, o ne tikrą“.

Davidas Davisas, Theresa May, Dominicas Raabas

Jis ypač kritikavo siūlymą parengti „bendras taisykles“ su ES, leidžiančias netrikdomai prekiauti su bloku. Pasak D. Daviso, tokiu atveju „didelės dalies mūsų ekonomikos kontrolė būtų perduota ES, ir tai nėra joks realus savo įstatymų kontrolės susigrąžinimas“.

„Taip nesu pakankamai įtikintas, kad mūsų derybų strategija tiesiog neves prie tolesnių reikalavimų suteikti nuolaidų“, rašė jis ir pridūrė, kad šiais reikalais turi rūpintis žmogus, „entuziastingai tikintis jūsų požiūriu, o ne vien vangus šauktinis“.

Th. May savo atsakomajame laiške pareiškė, kad jos „Brexit“ planas „neabejotinai reikš galių sugrąžinimą iš Briuselio į Jungtinę Karalystę“ ir kad jis atitinka įsipareigojimą palikti Europos bendrąją rinką ir muitų sąjungą.

„Norėčiau šiltai jums padėkoti už viską, ką nuveikėte per pastaruosius metus valstybės sekretoriaus poste, kad suformuotumėte mūsų pasitraukimą iš ES“, – pridūrė premjerė.

Naujajam derybininkui D. Raabui teks išties nelengva užduotis. Pats D. Raabas referendume dėl išstojimo aktyviai agitavo pasitraukti iš ES.

Svyruojanti May kėdė

Pasitraukus vyriausiajam derybininkui kilo grėsmė ir pačios Th. May vyriausybei. Kol kas konservatoriai atsargiai vertina situaciją. Pats D. Davisas išreiškė paramą Th. May vyriausybei ir teigė norintis, kad ji liktų premjere. „Man patinka Th. May. Ji gera premjerė", – britų spaudai sakė jis.

Davidas Davisas

Jo teigimu, labai svarbu, kad ji paskirtų tokį derybininką, kuris sugebėtų įgyvendinti jos „Brexit" planą. Tačiau jo pasitraukimas įneš dar daugiau sumaišties pačios partijos viduje ir įplieks daugiau diskusijų.

Velso vyriausybė jau išplatino pareiškimą, kad D. Daviso atsistatydinimas signalizuoja, jog vyriausybė yra visiškoje suirutėje.

Th. May vyriausybės likimas priklausys, ar ji sugebės rasti kompromisinį variantą tarp skirtingų partijos sparnų.

Konservatorius ir vienas aktyviausių „Brexit“ šalininkų Jacobas Reesas-Moggas žurnalistams teigė, kad balsavimas dėl nepasitikėjimo Th. May iškart nebus svarstomas. Jis leido suprasti, kad Th. May būtina atsisakyti siūlyto „Brexit“ plano, dėl kurio ir pasitraukė vyriausiasis derybininkas. Laikraščio „The Guardian“ žiniomis, jei plano nebus atsisakyta, premjerė gali neišvengti balsavimo dėl pasitikėjimo.

Aštrių žodžių Th. May negailėjo ir kiti konservatorių nariai. Marcusas Fyshas vyriausybės politiką išvadino „smirdančia“.

Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon teigė, kad vyriausybė yra visiškame chaose.

Theresa May

Derybų aklavietė

Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga jau kurį laiką patekusios į derybų aklavietę. Briuselis nuo pat derybų pradžios akcentavo keletą klausimų, kuriuos išsprendus būtų galima tęsti derybas dėl tolimesnio politinio ir prekybinio bendradarbiavimo, tačiau sprendimo į ES iškeltus klausimus kol kas nėra.

Viena iš kertinių derybų sąlygų – sprendimas dėl Šiaurės Airijos pasienio kontrolės. JK pasitraukus iš Šengeno zonos pasienyje turėtų atsirasti muitinės postai, tačiau tai gali išprovokuoti naują kruviną konfliktą tarp Airijos katalikų ir protestantų. JK aiškiai teigė norinti išspręsti šią problemą be pasienio punktų, tačiau jokio sprendimo kaip reguliuoti išorinę ES sieną kol kas nepriimta.

ES siūlytas variantas leistų išvengti pasienio punktų ir paliktų visą Šiaurės Airijos teritoriją muitų sąjungoje. Tačiau tai reikštų, kad atsirastų muitų patikra JK viduje, o Šiaurės Airija prekybos prasme būtų atskirta nuo JK. Toks sprendimas Th. May vyriausybei – nepriimtinas.

JK taip pat norėtų ir toliau turėti prieigą prie ES muitų sąjungos ir laisvai prekiauti su bendrijos šalimis, tačiau nori griežčiau riboti imigracijos srautą. ES akcentavo, kad laisvas prekių ir paslaugų judėjimas yra neatsiejamas nuo laisvo žmonių judėjimo ir pabrėžė, kad rinktis tik tai, kas priimtina ir atmesti nepatinkančias sąlygas nėra realu. ES teigimu, laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimas yra kertiniai ES principai ir bendrija nėra linkusi daryti nuolaidų.

Skaudžiausias scenarijus – vis realesnis

JK vyriausybėje tvyrant neaiškumui ir derybų laikui artėjant prie pabaigos, vis realesnis tampa pats blogiausias scenarijus: JK pasitraukimas iš bendrijos be jokio susitarimo. Tokiu atveju prekybą tarp šalių reguliuotų Pasaulio prekybos organizacijos gairės, o tai reikštų muitų ir kitų prekybinių apribojimų atsiradimą.

JK verslo bendruomenė dar praėjusią savaitę išreiškė gilų susirūpinimą dėl menko derybų progreso. Bene garsiausiai šį susirūpinimą išreiškė bendrovės „Jaguar Land Rover“ vadovai. Anot jų, su tarifais ir ne tik jais susiję barjerai automobilių gamybos pramonei gali tapti 7,5 mlrd. svarų sterlingų (8,5 mlrd. eurų) per metus atsieisiančiu iššūkiu.

„Jaguar Land Rover“ (JLR) atstovai tikina, kad tuo atveju, jei būtų įgyvendinta kietojo „Brexit“ strategija, kasmetinis įmonės pelnas sumažėtų daugiau nei 1,2 mlrd. svarų sterlingų (1,4 mlrd. eurų), rašo „The Guardian“. Atstovai taip pat pabrėžė, kad per ateinančius penketą metų bendrovė pasiryžusi investuoti apie 80 mlrd svarų sterlingų į JK, tačiau jei šalis nesusitartų su ES, šiuos planus tektų persvarstyti.

Sutrikęs prekybos mechanizmas

Europoje veikiančios bendrosios rinkos ir laisvosios prekybos teikiamais pranašumais automobilių pramonė naudojasi efektyviau nei bet kuris kitas pramonės sektorius: visos iš Jungtinės Karalystės gamyklų išriedančios transporto priemonės yra pagamintos iš begalės detalių, kurių kiekviena nukeliauja solidžius atstumus nuo vieno Europos taško iki kito.

Chemikalai ir dažai, skirti „Jaguar“ ir „Land Rover“ automobilių sėdynių odai apdoroti, gaminami Vokietijoje ir Italijoje, o tada importuojami į Škotiją. Čia jais nudažoma Jungtinėje Karalystėje gaminama žaliaminė oda. Po šio proceso oda siunčiama į Lenkiją. Šioje šalyje ji sukarpoma bei susiuvama ir, laikantis labai tikslaus grafiko, pristatoma į JLR gamyklą Jungtinėje Karalystėje.

Panašūs procesai vykdomi ir gaminant sėdynių rėmus. Iš pradžių Čekijoje presuojamas vokiškas plienas. Tada rėmų dalys nudažomos ir suvirinamos – tai atliekama Jungtinėje Karalystėje. Čia surinkti rėmai eksportuojami Nitros mieste, Slovakijoje, įkurtą naują įmonės padalinį, kuriame vykdomas montavimo į automobilius procesas.

Turint omeny, kad JLR per metus pagamina daugiau nei 600 tūkst. automobilių, siekiant nemažinti gamybos apsukų, kiekvienu pirmiau paminėtu maršrutu dažnai išsiunčiama ir po 10 sunkvežimių. Daugiau nei 40 proc. „Jaguar“ ir „Land Rover“ automobilių dalių importuojama iš Europos. Skaičiai tarsi kalba patys už save.


Galvos skausmas – ne tik dėl tarifų

Vis dėlto su tarifais susiję barjerai nebūtų vieninteliai neigiami nesėkmingų „Brexit“ derybų padariniai. Didžiausias išlaidas tarptautinio verslo atveju veikiausiai sukeltų kitos priežastys, kaip antai prekių kilmės taisyklių patikra, muitinis tikrinimas, suderinamumas su įvairiais skirtingose šalyse gaminiams taikomais standartais ir taisyklėmis.

Kol Didžioji Britanija priklauso Europos Sąjungai, šie barjerai neegzistuoja, ir, kad jų neiškiltų, prekybos partneriai turi susitarti dėl abiem pusėms priimtinų taisyklių. Automobilių pramonės atstovai įspėjo, kad, norėdama neprarasti bendrosios rinkos teikiamų galimybių, Didžioji Britanija turėtų likti bent muitų sąjungoje.

Neigiamai vertinama ir tai, kad po „Brexit“ atsirasianti delsa, susijusi su gabenimu iš Jungtinės Karalystės ir žemyninių uostų, reikš, jog siuntos nebus pristatomos laiku, todėl teks investuoti į sandėliavimą. Išlaidų atsiras ir dėl darbo jėgos poreikio.

Philips“ svarsto atsisveikinti su JK

Įvairią elektroniką tiekiančios Nyderlandų bendrovės „Philips“ generalinis direktorius teigia, kad Jungtinei Karalystei palikus bendrąją muitų sąjungą eksportuojamų gaminių kaštai, tikėtina, išaugs.

„Philips“ vadovybė įspėjo, kad kietojo „Brexit“ atveju imtų rimtai svarstyti gamybos iškeldinimo iš Didžiosios Britanijos galimybę, ir tai padarytų norėdama išlaikyti konkurencingumą.

Didžiojoje Britanijoje dirba maždaug 1,5 tūkst. Amsterdame įsikūrusios įmonių grupės darbuotojų. Didžiausias jų skaičius – Safolko grafystėje veikiančioje gamykloje, iš kurios eksportuojamas nemažas kiekis produkcijos.


„Jungtinėje Karalystėje gaminamos produkcijos konkurencingumas kelia didžiulį nerimą. Ypač neramina gamybos procesai“, – sakė „Philips“ vadovas Fransas van Houtenas.

„Jei bus nuspręsta trauktis iš bendrosios muitų sąjungos, eksportuojamų gaminių savikaina bet kuriuo atveju gerokai padidės“, – konstatavo jis.

F. van Houtenas akcentavo, kad bet kokie nukrypimai nuo galiojančių laisvosios prekybos ir bendrosios muitų sąjungos principais pagrįstų sutarčių ir dabartinio gaminių sertifikavimo vertinami kaip rimta grėsmė gamyklos konkurencingumui. „Turime nuspręsti, ką darysime, nepalankiausio scenarijaus atveju“, – perspėjo jis.

„Philips“ – tai dar viena įmonė, prabilusi apie neigiamus padarinius, gresiančius drastiško Jungtinės Karalystės pasiskyrimas iš Europos Sąjungos atveju. Apie neišvengiamai iškilsiančius keblumus taip pat kalba „Jaguar Land Rover“, BMW ir „Airbus“ vadovai.