Tą patį galima pasakyti ir apie pasitikėjimą Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu bei ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu. Šios išvados pagrįstos nepriklausomos apklausų ir socialinių tyrimų organizacijos „Levada Center“ duomenimis, kuriais remiasi informaciją perdavęs leidinys „Vedomosti“.

S. Šoigu populiarumo rodiklis nuo 31 proc. sumažėjo iki 19 proc. S. Lavrovo atveju šis rodiklis smuktelėjo nuo 25 proc. iki 14 proc. O štai opozicijai atstovaujančius politikus visuomenė ėmė vertinti palankiau – jų reitingai pakilo bemaž dvigubai. Nepasitikėjimas Aleksejumi Navalnu nuo 13 proc. sumažėjo iki 6 proc., o Ksenija Sobčak – nuo 30 proc. iki 15 proc.

Akivaizdus pasitikėjimo S. Šoigu ir S. Lavrovu nuosmukis, kaip rašo newsru.com, susijęs su įkyrėjusiu ideologiniu visuomenės spaudimu. Dabar, kai šalis jaučia pensijų reformos keliamą grėsmę, reiškiamas vis didesnis nepasitenkinimas ir toliau vykdoma kampanija užsienio politikos srityje, paaiškino „Levada Center“ direktorius Levas Gudkovas.

Mažesnį neigiamų nuomonių apie opozicionerius skaičių, anot sociologo, galima paaiškinti tuo, kad šie veikėjai vis rečiau matomi.

„A. Navalno per televizorių neberodo net kaip negatyvaus elemento, be to, jam buvo skirtas administracinis areštas. K. Sobčak po prezidento rinkimų kampanijos, galima sakyti, apskritai pasitraukė iš politikos“, – paaiškino jis.

Aleksejus Navalnas, Ksenija Sobčiak

Apie sumažėjusį pasitikėjimą V. Putinu ir D. Medvedevu jau kiek anksčiau informavo Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centras (VCIOM). Remiantis birželio viduryje surengtos apklausos išvadomis, V. Putino populiarumo rodiklis smuktelėjo nuo 47,4 proc. iki 42 proc. D. Medvedevo populiarumas tada buvo nukritęs iki 9,2 proc. (gegužę jis siekė 12,5 proc.).

Antroje vietoje po V. Putino Rusijos politikų pasitikėjimo reitingų sąraše atsidūrė šalies gynybos ministras S. Šoigu, nors gegužę 20,8 proc. siekęs jo populiarumas ir smuktelėjo iki 16,7 proc.

Trečioje minėto sąrašo vietoje – Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas S. Lavrovas. Minėtina, kad anksčiau S. Šoigu ekspertai laikė vienu iš galimų V. Putino pozicijos perėmėjų: pagal atitinkamus reitingus jis užėmė ketvirtą vietą.

Krentančius valdžios atstovų reitingus sociologai sieja su neigiamą rezonansą sukėlusiais pastarojo meto įvykiais ir tendencijomis, būtent – augančiomis benzino kainomis ir pranešimu apie pensinio amžiaus ilginimą.

Iki tokio lygio Rusijos prezidento populiarumo rodiklis nebuvo nukritęs nuo pat 2013 metų gruodžio, konstatuoja „Vedomosti“, tačiau po Krymo prijungimo vis daugiau ir daugiau žmonių ėmė palaikyti valstybės vadovą.