Tačiau praėjusį savaitgalį šis susitarimas susvyravo – tūkstančiai žmonių visoje šalyje išėjo į gatves protestuoti prieš vyriausybės planus didinti pensinį amžių. Toks sprendimas turėtų įtakos milijonams rusų.
Protestai vyko pasaulio futbolo čempionato, kurį šiemet organizuoja Rusija, fone. Didžiuosiuose miestuose valdžios institucijos draudė protestuoti čempionato metu, tačiau protestai vyko maždaug 30 mažesnių visos šalies miestų. Tūkstančiai žmonių surengė protesto demonstraciją Sibiro mieste Omske ir ragino V. Putiną atsistatydinti.
„Vyriausybė nori paprasčiausiai pavogti milijonų žmonių pensijų santaupas ir versti juos dirbti iki mirties“, – socialinio tinklo „Instagram“ įraše tvirtino Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas.
Premjeras Dmitrijus Medvedevas apie pensijų sistemos pokyčius pranešė birželio 14-ąją – tą pačią dieną, kai Rusijoje prasidėjo pasaulio futbolo čempionatas. Pensijų klausimas ilgą laiką buvo opi problema, tad analitikai įsitikinę, kad vyriausybė tikėjosi, jog jo sprendimas prapuls nepastebėtas futbolo čempionato šurmulyje.
Dabartinis pensinis amžius išliko toks pat dar nuo to meto, kai pensijos atsirado sovietmečiu valdant Josifui Stalinui. Reformos gerokai vėlavo, o dėl senstančios visuomenės pensijų fondas baigė nukraujuoti. Pensijų sistemos pokyčiai numato, kad vyrų pensinis amžius pailgėtų nuo 60 iki 65 metų, o moterų – nuo 55 iki 63 metų.
Tačiau rusai ilga gyvenimo trukme nepasižymi: vidutinė vyrų gyvenimo trukmė yra 65 metai, o moterų – 77 metai. Tad nemažai rusų pensijos tiesiog nebesulauktų.
„Esminis klausimas – kuriose srityse vyriausybė taupo pinigus. Tai gali skambėti baisiai, bet būtent apie tokius dalykus dabar ir kalbame“, – sako Yuvalis Weberis iš Danielio Morgano nacionalinio saugumo aukštosios mokyklos.
Pensinio amžiaus ilginimas buvo minimas pirmojoje V. Putino ekonominėje strategijoje, kai jis prieš 18 metų atėjo į valdžią, tačiau šis klausimas visiškai nesusilaukė pritarimo. Kai 2005-aisiais valdžia mėgino įgyvendinti esminius pensijų sistemos pokyčius, prasidėjo masiniai protestai.
„Tai socialinis klausimas, išgenantis žmones į gatves. Viduržiemį pagyvenę žmonės išeina į gatves su vaikštynėmis ar išvažiuoja invalido vėžimėliuose“, – sako Brauno universiteto politikos mokslų ir slavų studijų profesorė Linda Cook, turėdama omenyje 2005-ųjų protestus.
Tuo metu šie protestai buvo didžiausi per V. Putino valdymo laikotarpį. Vyriausybė galiausiai buvo priversta atsisakyti pokyčių.
Tačiau dabar V. Putinas mėgaujasi ketvirtąja prezidento kadencija ir pasaulio čempionato sėkme. Pensijų sistemos keitimo pasiūlymas suvokiamas kaip svarbus jo galios ir susiskaldžiusios opozicijos gebėjimo nukreipti nepasitenkinimą reikiama linkme išbandymas.
Pastaraisiais metais Rusijos valdžia patobulino savo sugebėjimus greitai užgesinti gatvėse kylančius protestus. Per praėjusiais metais Maskvoje vykusį protestą prieš korupciją policija suėmė apie 700 žmonių, tarp jų buvo nemažai paauglių.
Tačiau Rusijos vyriausybė neabejotinai nerimauja dėl visuomenės atsako į pastarąjį pasiūlymą. Kad apsisaugotų nuo kritikos, V. Putinas pareiškė, jog reformos buvo D. Medvedevo ir jo kabineto idėja.
„D. Medvedevo darbas yra būti V. Putino pavaldiniu, neturėti pernelyg daug gerbėjų ir sugerti visą kritiką“, – aiškina Y. Weberis.
Vis dėlto po pasiūlymo didinti pensinį amžių palankiai V. Putino atžvilgiu nusiteikusių gyventojų sumažėjo iki 63 procentų, rodo Rusijos valstybinio visuomenės nuomonės tyrimų centro duomenys. Nuo 2014-ųjų, kai aneksavus Krymą V. Putino populiarumas šovė į aukštumas, nebuvo tokių prastų rezultatų.
Tačiau Maskvos Carnegie centro analitikas Andrejus Kolesnikovas skeptiškai žiūri į tikimybę, kad V. Putino populiarumas rimtai nukentėtų.
„V. Putinas tebėra ta vėliava, apie kurią visi susitelkia. Jei paklaustumėte rusų, ar jie palaiko V. Putiną, tai būtų tas pats, jei klaustumėte, ar jie palaiko savo tėvynę“, – tvirtina A. Kolesnikovas.
2000-aisiais V. Putinas į valdžią atėjo po gaivališko kapitalizmo, banditizmo ir skurdo dešimtmečio, sukėlusio Rusijos žmonių nusivylimą. Jis žadėjo atkurti Rusijos didybę tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje arenoje.
Per pirmąsias dvi V. Putino valdymo kadencijas nedarbas mažėjo, skatinamas kylančių naftos kainų, augo ir šalies BVP. Tačiau pastaraisiais metais daugelis rusų suvokė, kad gerovė tampa vis trapesnė. Šalis kyla iš dvejus metus trukusio nuosmukio, kurį iš dalies sukėlė svyruojančios naftos kainos ir Vakarų sankcijos.
Kadangi didžioji dalis Rusijos žiniasklaidos yra kontroliuojama valstybės, valdžia gali įtikinti daugelį rusų, kad dėl jų bėdų kalti kiti – nuo liberalių pažiūrų filantropo George‘o Soroso iki Vakarų lyderių.
Tačiau kaltinti kitus dėl pensijų krizės V. Putinui bus sudėtinga.
L. Cook manymu, atidus vyriausybės situacijos valdymas gali atitolinti didžiuosius neramumus.
„Nustebčiau, jei tęstųsi didelio masto protestai. Tačiau aš priklausau tai daliai profesionalų, kuri nenumatė ir Sovietų Sąjungos griūties“, – sakė profesorė.
