Didžiausiame ledynų nedengiamame Grenlandijos regione esanti Asivisuit-Nipisato teritorija yra "kultūrinis kraštovaizdis, kur sausumos ir jūrų gyvūnus medžioja jo kūrėjai, vyksta sezoninė migracija ir yra turtingo, gerai išsaugoto materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo, susijusio su klimatu, navigacija ir medicina“, rašoma UNESCO svetainėje.
Joje priduriama, kad vietovėje „yra 4 200 metų žmonijos istorijos liekanų“.
Anot Danijos istorinių paminklų biuro, teritorija apima daugiau kaip 4 tūkst. kvadratinių kilometrų fiordų, ežerų, kaimo vietovių ir ledo kepurių.
Tai jau trečias Grenlandijos objektas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Gausiais gamtos ištekliais pasižyminti Grenlandija 1979-aisias įgijo autonomiją nuo Danijos, o 2009-aisiais – savivaldą, nors Kopenhaga vis dar kontroliuoja jos užsienio ir gynybos politiką.
85 proc. Grenlandijos teritorijos dengia ledas.
UNESCO pasaulio paveldo komitetas, posėdžiaujantis Menamoje nuo birželio 24-osios, šeštadienį taip pat įtraukė į sąrašą aštuonis ikiislamiško laikotarpio objektus Irane, septynias senovines budistų šventyklas Korėjos pusiasalio kalnuose, keletą senų krikščioniškų vietovių Japonijoje, du senovinius objektus Vokietijoje ir Indijos Mumbajaus miesto Viktorijos laikų gotikinę architektūrą bei art deco stiliaus pastatus, kurių, kaip manoma, daugiau yra tik Majamyje.