„ES ir jos valstybės narės neleistinai pavėluotai suvokė šio reiškinio mastą – iki šiol jos tiesiog su juo taikstėsi, siekdamos riboti patiriamą žalą ir sustabdyti imigrantus ties mūsų sienomis“, - rašoma Europos Parlamento (EP) pirmininko Antonio Tajani parašytame straipsnyje.
Jo manymu, neišsprendus šio klausimo, lemtingą smūgį gali patirti ir pati ES. Iki 2050 m. Afrikos gyventojų skaičius padvigubės ir viršys 2,5 milijardo. Jei ES skubiai nesiims veiksmų, dabartinis migrantų kiekis, siekiantis šimtus tūkstančių, padidės iki milijonų, o tai turės pražūtingų pasekmių Europai.
Šių srautų priežastys – nestabilumas ir nesaugumas didelėse Afrikos ir Artimųjų Rytų teritorijose, taip pat terorizmas, skurdas, badas ir klimato kaita, rašoma A. Tajani straipsnyje. Vien 2014–2017 m. laikotarpiu Viduržemio jūroje žuvo ne mažiau kaip 13 tūkstančių žmonių, neskaitant dešimčių tūkstančių mirusiųjų Sacharos dykumoje.
Savo straipsnyje EP pirmininkas teigia, kad ES piliečiai jau nebenori pritarti Europos, kuri negali iš esmės spręsti šios tragedijos, neveiklumui. ES turėtų būti solidari su nuo persekiojimo ir karo bėgančiais žmonėmis ir ryžtingai užtverti duris tiems, kurie neturi teisės atvykti ar pasilikti Europoje.
„Pirma, reikia nedelsiant nutraukti išvykimą iš tranzito šalių ir nuo Afrikos krantų, užtikrinant, kad į Europą saugiai atvyktų tik tie, kas turi teisę į prieglobstį. Antra, reikia paskirstyti prieglobsčio prašytojus tarp Europos šalių naudojant automatinį ir privalomą mechanizmą“, - savo sprendimų būdus siūlo A. Tajani.
Anot jo, artimiausiu metu būtina užkirsti kelią išvykimams ir neleisti neteisėtai žmones gabenantiems asmenims rizikuoti dešimčių tūkstančių žmonių gyvybėmis. Tie, kam iš tiesų reikalingas prieglobstis, negali būti palikti neteisėtai žmones gabenančių asmenų malonei. Užkirtus kelią išvykimams, šie prekiautojai vyrais, moterimis ir vaikais bus palikti be pelno.
ES taip pat turėtų investuoti bent 6 mlrd. eurų Viduržemio jūros regiono maršrutams uždaryti ir daugiau dirbti su tranzito šalimis, kaip antai Malis, Čadas, Tunisas, Marokas, Alžyras ir Libija.
Straipsnyje rašoma, kad iš 650 tūkstančių prieglobsčio prašymų, pateiktų ES 2017 m., 416 tūkstančių buvo pateikti vien šiose trijose valstybėse: Vokietijoje, Italijoje ir Prancūzijoje. „Ši akivaizdi neteisybė yra susijusi su Dublino reglamentu, dėl kurio taikymo nuolat didėja įtampa ir konfrontacija tarp valstybių narių“, - rašo A. Tajani.
Anot jo, reikia teisingesnės ir veiksmingesnės Europos prieglobsčio sistemos. Reikėtų valstybes, kurios labiausiai nelinkusios pritarti migrantų perskirstymui, būtina įtikinti, kad ES geba kontroliuoti išorės sienas ir užkirsti kelią išvykimams iš Šiaurės Afrikos. Tuomet į Europą atvyktų tik tie asmenys, kurie turi teisę į apsaugą pagal perkėlimo projektus. Šie asmenys būtų saugiai perkeliami ir tolygiai paskirstomi priimančiosiose ES valstybėse, kaip jie jau yra perkeliami iš priėmimo stovyklų Turkijoje, Jordanijoje ar Libane.
„Neturint patikimos, šiais dviem ramsčiais grindžiamos Europos strategijos, įsivyraus principas „kiekvienas už save“, bus sugrįžta prie nacionalinės migracijos politikos, bus uždarytos sienos ir žlugs Šengeno sistema“, - įsitikinęs A. Tajani.
Jis mano, kad tuo pat metu ES turi koordinuoti padėčiai Libijoje stabilizuoti skirtus veiksmus tam, kad su šia valstybe būtų galima bendradarbiauti. Iš tiesų veiksminga strategija privalo, anot A. Tajani, iš esmės pašalinti ir šio masinio išvykimo priežastis. Todėl kitame ES biudžete reikia numatyti lėšų, kad būtų galima įgyvendinti Afrikai skirtą Maršalo planą.
„Imigracijos krizė gali sužlugdyti Europos svajonę“, - įspėja EP pirmininkas.
