Remiantis balsavimo rezultatais, gautais suskaičiavus 27 proc. balsų, už R. T. Erdoganą balsavo daugiau nei 58 proc. rinkėjų.
Artimiausias jo kandidatas, sekuliariosios Respublikonų liaudies partijos (CHP) atstovas Muharremas Ince (Muharemas Indžė) surinko 27 proc. balsų.
R. T. Erdoganui rinkimuose reikia surinkti daugiau nei 50 proc. balsų, jeigu jis siekia pergalės pirmajame ture.
Mažiau balsų surinko nacionalistinės partijos „Iyi“ („Gerai“) atstovė Meral Aksener (Meral Akšener) ir Selahattinas Demirtasas (Selachatinas Demirtašas) iš prokurdiškos Demokratinės liaudies partijos.
Sekmadienį Turkijoje vyko ir parlamento rinkimai. Remiantis duomenimis, gautais suskaičiavus apie 10 proc. balsų, juose smarkiai pirmauja R. T. Erdogano Teisingumo ir plėtros partija, greičiausiai vėl iškovosianti daugumą parlamente.
„Apginsiu jūsų teises“
Turkijos prezidentas rinkimuose susidūrė su agresyvia M. Ince kampanija.
„Tikiuosi geriausio mūsų šaliai“, – atvykęs balsuoti sakė M. Ince, pakvietęs šalininkus praleisti naktį Turkijos rinkimų komisijos būstinėje Ankaroje tam, kad balsų skaičiavimas būtų sąžiningas.
Stambule balsuoti atvykęs su žentu, šalies energetikos ministru atvykęs R. T. Erdoganas teigė bestikintis didelio rinkimų aktyvumo, kuris įrodytų „brandžią Turkijos demokratiją“.
CHP sekmadienį pranešė nustačiusi balsavimo pažeidimus pietrytinėje Sanliurfos provincijoje, nors šalies prezidentas tvirtino didelių problemų nematantis.
„Aš apginsiu jūsų teises. Visi mes norime sąžiningos konkurencijos. Nebijokite ir netikėkite demoralizuojančiais pranešimais“, – po balsavimo sakė M. Ince.
R. T. Erdogano politika skatino didžiulius pokyčius Turkijoje nuo tada, kai jo islamiškoji partija pirmą kartą laimėjo rinkimus 2002-aisiais po daugelio meto sekuliariųjų politikų dominavimo. Visgi kritikai kaltina 64-ių prezidentą žmogaus teisių apribojimais ir autokratiniais valdymo metodais.
Nors R. T. Erdoganas dominavo tradicinės Turkijos žiniasklaidos eteryje, M. Ince kampanijos metu į mitingus pritraukė didžiules žmonių minias, įskatant šeštadienį įvykusią šimtatūkstantinę demonstraciją Stambule.
Naujasis Turkijos prezidentas bus pirmasis, įgausiančias didesnes galias po Konstitucijos pataisų, priimtų per 2017 metų balandį vykusį referendumą.
Balsuodamas R. T. Erdoganas sakė, jog šie pokyčiai rodo „demokratinę revoliuciją“, nors jo oponentai Konstitucijos pataisas vertino skirtingai.
Turkijoje nuo 2016 metų nepavykusio perversmo yra įvesta nepaprastoji padėtis. Po pučo buvo suimti tūkstančiai žmonių, o Turkijos pareigūnų veiksmai ir retorika nulėmė pratesnius šalies santykius su Vakarais.
R. T. Erdoganas ir jo partija nuo atėjimo į valdžią laimėjo keliolika rinkimų, bet dabar jie vyksta augant nerimui dėl prastėjančios ekonominės padėties.
Jai smarkiai pakenkė infliacija – Turkijos lira šiais metais prarado 25 proc. savo vertės, lyginant su Jungtinių Valstijų doleriu.
„Į kiekvienus rinkimus aš ateinu turėdamas viltį. Šiais metais aš turiu kur kas daugiau vilties, bet pamatysime“, – sakė Stambule balsavusi Hulya Ozdemiral (Hulija Ozdemiral).
„Demokratijos ir ateities vardan“
Parlamento rinkimuose kritiškai svarbūs bus kurdų mažumos balsai. Jeigu prokurdiškoji Demokratinė liaudies partija peržengs 10 proc. balsų barjerą ir pateks į parlamentą, R. T. Erdogano partijai bus sunku užsitikrinti daugumą.
Kurdų partijos kandidatas S. Demirtasas rinkimų kampaniją organizavo iš kalėjimo kameros, jis buvo įkalintas po 2016 metų nesėkmingo perversmo.
Balsavęs iš kalėjimo šiaurės vakarų Edirnės regione, S. Demirtasas tviteryje parašė: „Linkiu, kad kiekvienas panaudotų savo balsą šalies demokratijos ir ateities vardan“.
Rinkimų dieną gatvėse dirba daugybė pareigūnų, vien Istambule viešąsias vietas saugo apie 38 tūkst. policininkų.