Londonas pažadėjo nesugrąžinti pasienio kontrolės Airijos ir Jungtinei Karalystei priklausančios Šiaurės Airijos pasienyje, nors iki šiol nepaaiškino, kaip toks sprendimas gali būti suderinamas su jos ketinimais atsisakyti ES muitų sąjungos ir prekybos susitarimų.
„Britanija turi imtis svarbių veiksmų, ir aš tikiuosi, kad sprendinys, kurį turime rasti, bus surastas“, – sakė J.-C. Junckeris po susitikimo su Airijos ministru pirmininku Leo Varadkaru (Lio Varadkaru).
ES yra pateikusi „atsarginį“ pasiūlymą, pagal kurį po „Brexit“ muitų sąjungoje liktų tik Šiaurės Airija, tačiau Londonas tvirtina, kad taip tarp JK priklausančios Šiaurės Airijos ir likusios Didžiosios Britanijos dalies atsirastų reali siena.
JK siūlo taikyti visai Didžiajai Britanijai „laikinąją muitų tvarką“, kuri „prekeiviams išlaikytų status quo muitų procedūrų atžvilgiu“ tik iki 2021 metų. Briuselis šį pasiūlymą atmetė.
L. Varadkaras paragino suintensyvinti derybų procesą, jeigu abi šalys nori pasiekti susitarimą iki spalio, kaip buvo planuota anksčiau. Tada JK ir Europos parlamentams užtektų laiko patvirtinti susitarimą iki 2019 metų kovo, kai Britanija oficialiai pasitrauks iš Bendrijos.
„Leiskite kalbėti atvirai: laiko liko nedaug, jeigu mes norime pasiekti kokį nors susitarimą ir (norime), kad jis pradėtų veikti, kai Jungtinė Karalystė išstos iš Europos Sąjungos“, – sakė Airijos lyderis.
Artėjant kitos savaitės ES viršūnių susitikimui L. Varadkaras priminė britų premjerės
Theresos May pažadą paversti vadinamą „atsarginį“ planą dėl Airijos realios sutarties projektu.
Kalbėdamas apie Londono anksčiau pateiktą pasiūlymą L. Varadkaras pabrėžė, kad atsarginis planas „negali turėti galiojimo termino“, ir paragino Londoną „visiškai“ laikytis savo įsipareigojimų.
„Išstojimo sutartis be atsarginio plano mums vis tiek yra nepriimtina“, – pridūrė jis.
J.-C. Junckeris sakė, kad Dubliną palaiko visos kitos ES valstybės, ir perspėjo atsispirti „pagundai izoliuoti Airiją“ per derybas.