Kai D. Trumpo administracija perkėlė savo ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į Jeruzalę, taip supykdydama palestiniečius, kartu pareiškė, kad tebėra įsipareigojusi užtikrinti taiką Artimuosiuose Rytuose ir greitai pateiks taikos planą.
Ir dabar du D. Trumpo pasiuntiniai – Jaredas Kushneris, D. Trumpo žentas ir vyresnysis patarėjas, bei Jasonas Greenblattas, prezidento specialusis pasiuntinys Artimųjų Rytų taikos procesui, keliauja po Artimuosius Rytus.
Jie šią savaitę jau pabuvojo Jordanijoje bei Saudo Arabijoje ir dar apsilankys Katare, Egipte ir Izraelyje. Vizito tikslas – aptarti D. Trumpo administracijos siūlomą taikos planą.
Plano detalės nežinomos, tačiau prieš vizitą paaiškėjo ir tai, kad Kataro ir Saudo Arabijos jie prašo į ekonominius projektus Gazos Ruože investuoti 1 milijardą dolerių (kai kurie šaltiniai nurodo tik 500 milijonų). O Izraelio ir Egipto ketina prašyti bendradarbiauti tuos projektus įgyvendinant.
Gaza, kurią Izraelis ir Egiptas blokuoja nuo 2007 m., kai grupuotė „Hamas“ perėmė teritorijos kontrolę, šiuo metu susiduria su humanitarine krize – trūksta ir elektros, ir geriamo vandens.
Anot Izraelio ir JAV žiniasklaidos, Vašingtonas tokiu žingsniu tikisi Gazoje atkurti saugumą (pastarosiomis savaitėmis pasienyje vyksta smurtiniai susirėmimai tarp Izraelio pajėgų ir palestiniečių) ir sukurti palankesnę atmosferą prieš Baltiesiems Rūmams paskelbiant taikos planą.
„Nėra valstybės Gazoje ir nėra valstybės be Gazos“
Tačiau palestiniečių vadovybė naujiena apie investicijas sužavėta nebuvo – jos teigimu, taip siekiama sukelti diplomatinę nesantaiką tarp Gazos ir Vakarų Kranto.
Pasak palestiniečių prezidento Mahmoudo Abbaso, JAV administracija dirba su Izraeliu, kad atskirtų Gazą nuo Vakarų Kranto, prisidengdama „humanitarine pagalba arba atstatymu“, kai tikrasis tikslas – sužlugdyti palestiniečių kovą dėl okupacijos užbaigimo ir Palestinos valstybės įkūrimo. Anot palestiniečių lyderio, Vašingtonas Gazos klausimą nori iš politinio paversti į humanitarinį.
M. Abbasas taip pat įspėjo regiono šalis neturėti reikalų su „žingsniais, kuriais siekiama įtvirtinti Gazos ir Vakarų Kranto atskyrimą ir skatinti nusileisti dėl Jeruzalės bei šventų vietų.“
Jo pareiškime teigiama, kad „nėra valstybės Gazoje ir nėra valstybės be Gazos.“
Kaip apibendrina užsienio apžvalgininkai, M. Abbasas bijo, kad Gazos Ruože, stabilizavus situaciją, ten gali būti įkurta Palestinos mini valstybė ir gali būti paruošta dirva didžiosios dalies Vakarų Kranto aneksavimui. O palestiniečiai siekia, kad jų valstybę sudarytų Gaza, Vakarų Krantas ir Rytų Jeruzalė.
Be to, M. Abbasas esą baiminasi, kad investicijos į Gazą gali padėti „Hamas“ likti valdžioje.
LRT.lt primena, kad Vakarų Krantą valdo Palestinos savivaldos administracija (PSA), kurios vadovu yra M. Abbasas, o Gazos Ruožą – islamistinė grupuotė „Hamas“. M. Abbasas siekia, kad Gazos kontrolė priklausytų PSA pagal vienybės susitarimą. Jis padidino finansinį spaudimą „Hamas“ pastaraisiais mėnesiais, stipriai sumažindamas atlyginimus ir socialines išmokas, kurios palaikydavo varganą Gazos ekonomiką. Vakarų Kranto palestiniečiai pastarosiomis dienomis protestavo prieš tokią M. Abbaso politiką kaip beširdišką.
Palestiniečius apkaltino veidmainyste
Palestiniečių prezidento pareiškimai dėl JAV bandymo atskirti Gazą ir Vakarų krantą supykdė D. Trumpo specialųjį pasiuntinį J. Greenblattą, kuris apkaltino juos veidmainiavimu.
„Hamas“ ir PSA, kurie vieni su kitais kovoja daugiau kaip dešimtmetį, abu ciniškai tvirtina, kad JAV bando atskirti Gazą ir Vakarų Krantą užuot pripažinę, kad mes bandome padėti palestiniečiams Gazoje. Koks veidmainiavimas“, – „Twitteryje“ ketvirtadienio rytą parašė J. Greenblattas.
Tačiau M. Abbasas greičiausiai nesutiks su JAV planais, kokie jie bebūtų. Po to, kai D. Trumpas nusprendė perkelti JAV ambasadą į Jeruzalę, PSA politiškai ir diplomatiškai boikotuoja D. Trumpo administraciją ir neketina susitikti su jokiais jos pasiuntiniais. M. Abbasas jau ne kartą sakė, kad JAV daugiau nebėra sąžiningas tarpininkas taikos procese ir palestiniečiai nepriims jokio plano, kurį pateiks ši šalis.
D. Trumpo administracijos pareigūnai, kurie anonimiškai kalbėjosi su Izraelio laikraščiu „Haaretz“, teigė, jog yra apstulbinti, kad M. Abbasas plano nenori net pamatyti. Vis dėlto jie pabrėžė, kad JAV neieško būdų apeiti M. Abbasą ir nekalba su jokiais kitais palestiniečių politiniais veikėjais: „M. Abbasas yra reikiamas adresatas ir tas, su kuriuo tikimės dirbti.“
Vilties turėtų teikti susitikimas su Kim Jong Unu?
Minėti pareigūnai taip pat tvirtino, kad D. Trumpo administracijos planas taikai Artimuosiuose Rytuose nebus toks pasiūlymas, dėl kurio nebūtų galima derėtis: „Abi pusės turi derėtis ir pasiekti susitarimą. Mes norime padėti jiems tą padaryti, bet negalime sudaryti susitarimo už juos.“
Pareigūnai pabrėžė, kad juos drąsina tai, jog arabų šalių ir Izraelio santykiai šiltėja. Administracijos požiūriu, arabų valstybės gali padėti paskatinti abi puses judėti derybų link.
Dabartinė administracija svarsto taikos planą paskelbti viešai, bet tik po to, kai su galutine jo versija bus supažindinti regiono lyderiai: „Norime, kad visuomenė žinotų, kas jame yra, nes ir visuomenė turi jį paremti, ne tik vadovai.“
„Haaretz“ kalbinti pareigūnai taip pat sakė, kad D. Trumpo susitikimas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu „žmonėms Artimuosiuose Rytuose turėtų suteikti vilties, kad padėtis gali pagerėti“ ir kad D. Trumpo neįprasti užsienio politikos metodai veikia: „Susitikimas rodo, kaip greitai ir netikėtai padėtis gali pasikeisti ir kaip nepalenkiamos pozicijos gali būti sušvelnintos“.
„Pasaldinimas“ nesuveiks?
Komentuodamas JAV planą dėl investicijų, Artimųjų Rytų ekspertas iš Brookingso instituto Chrisas Meserole`as žurnalui „Newsweek“ sakė manąs, kad D. Trumpo administracijos ketinimai „įšvirkšti“ pinigų į Gazos Ruožą menkai prisidės prie konflikto sprendimo.
„J. Kushneris bando pasaldinti susitarimą keliais šimtais milijonų dolerių, skirtų padėti Gazai. Bet vien tik 2009 m. kovos padarė 4 mlrd. dolerių žalą, taigi sunku suprasti, kaip keli šimtai milijonų susitarimą padarytų populiarų arabų pasaulyje, ypač kai jie vis dar pyksta dėl D. Trumpo administracijos sprendimo perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę“, – sakė Ch. Meserole`as.
Be to, jis pastebi, kad vizitas, kurio metu aptariamas ir pats taikos planas, vyksta ne pačiu geriausiu metu. Pavyzdžiui, Jordanijos karalius Abdullah, su kuriuo buvo susitikę D. Trumpo pasiuntiniai, turi savų rūpesčių – dėl šalyje seniai nematytų masinių protestų atsistatydino premjeras ir Artimųjų Rytų taikos planas greičiausiai nėra karaliaus prioritetų viršūnėje.