Nesutarimų daugiausia yra finansų srityje, tačiau lyderiai, panašu, turi bendrą poziciją migracijos klausimu, tiesa kanclerei kortas pirmadienį sumaišė Krikščionių socialinė sąjunga.
Pasak Prancūzijos finansų ministro, šis susitikimas yra tiesos akimirka visai Europai – arba lyderiai ras bendrą poziciją dėl Europos ateities prieš artėjantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, arba bendrija po truputį susiskaldys ir subyrės.
„Aptariamos ekonomikos, prekybos, finansų, užsienio politikos ir gynybos sritys, taip pat ir milžiniškas migracijos klausimas. Tai gal net civilizacijos kryžkelė“, – sakė Prancūzijos prezidentas E. Macronas.
Darbotvarkės viršuje – migracija. Dėl jos bendrijos šalys ypač susiskaldžiusios, nors Prancūzija ir Vokietija – vieningos. Jos sutinka su naujos Italijos vyriausybės pozicija, kad bendrijai reikia daugiau solidarumo.
E. Macronas ir A. Merkel nori sukurti visoje Europos Sąjungoje galiosiančius vienodus prieglobsčio prašymo kriterijus. Tiesa, kanclerei dar vieną iššūkį metė koalicijos partneriai – Krikščionių socialinė sąjunga. Jos lyderis su Italijos ir Austrijos ministrais suformavo vadinamąją „migracijos ašį“ ir grasina uždaryti sienas.
A. Merkel sako, kad migracijos klausimas turi būti sprendžiamas bendrijos lygiu, Prancūzijos prezidentas jai pritaria.
„Ryžtingai tikime stipriu europiniu atsaku į iššūkį dėl migrantų. Jis neatsirado dabar, sužinojome apie jį ne praėjusią savaitę. Esame labai tvirtai pasiryžę veikti europietišku ir koordinuotu būdu“, – kalbėjo E. Macronas.
Daugiausia nesutarimų buvo dėl euro zonos reformų. Abu lyderiai paskelbė sutarę dėl bendro euro zonos biudžeto ir siūlys jį kitoms euro zonos narėms. E. Macronas įsivaizduoja šio biudžeto dydį „šimtais milijardų“, A. Merkel – „dešimtimis milijardų“.
Kanclerė ne itin palaikė bendro euro zonos biudžeto idėją daugiausia todėl, kad vokiečiai nenori mokėti daugiau už fiskalinės drausmės nesilaikančias Pietų Europos šalis. Šio biudžeto finansavimas taip pat lieka derybų klausimas, nes, kaip sako A. Merkel, reikia atsižvelgti ir į kitų euro zonos narių siūlymus.
E. Macronas nori reformuoti gynybos ir užsienio politiką, kad ši būtų labiau koordinuota bendrijoje. Jis siūlo Europos intervencines pajėgas, kurios kol kas sulaukia mažai palaikymo, todėl dar vadinamos „norinčiųjų koalicijos pajėgomis“ su Prancūzijos kariuomene priešakyje.
Vokietija palaiko šią idėją, tačiau nesutinka su E. Macrono siūlymu šias pajėgas naudoti operacijoms kitose šalyse. E. Macronas nori, kad dalyvautų ir Didžiosios Britanijos kariai, nors Londonas traukiasi iš bendrijos.
Birželio 28–29 d. Europos lyderiai rinksis į vieną svarbiausių Europos Vadovų Tarybų pastaraisiais metais. Darbotvarkėje – Europos Sąjungos reformos, migracijos problema, tarptautinė prekyba, „Brexit“. Visiems šiems klausimams išspręsti reikalinga vadinamojo „Prancūzijos ir Vokietijos variklio“ vienybė.
