2010-aisiais, būdamas premjeru, V. Putinas vadovavo didžiulei lobistinei kampanijai, kurios tikslas buvo surengti čempionatą Rusijoje. Pasitelkęs savo energiją, atkaklumą ir, jei tikėtume kritikais, taip pat ir tam tikras kitokio pobūdžio priemones, jis surinko reikiamus balsus.
Prabėgus aštuoneriems metams Rusijos prezidentas yra kaip niekad susitelkęs į šį turnyrą.
Šeštadienį vietos organizacinis komitetas paskelbė naujausią reklaminį vaizdo įrašą. Tai dar vienas vaizdo įrašas iš serijos su prezidentu. Jame kostiumuotas ir besišypsantis V. Putinas, stovintis nugara į Kremlių, sveikina futbolo sirgalius ir žaidėjus.
„Mūsų šaliai yra didžiulis džiaugsmas ir garbė priimti tarptautinę futbolo šeimą... mes atvėrėme savo šalį ir savo širdis“, – sako prezidentas ir laužyta anglų kalba priduria: „Sveiki atvykę į Rusiją“.
Tai neįprastai džiaugsmingas įtarimų ir paranojos šalies prezidento vaidmuo.
V. Putinas neabejotinai tikisi, kad pasaulis gali mėnesiui užmiršti apie politiką, ir apsigaubė mitiniu rusiškos sielos žavesiu. Visgi panašu, kad realybė gali pasirodyti esanti kitokia.
Pasikėsinimas Salisburyje į dvigubą Rusijos agentą ir jo dukterį, įrodymai dėl dopingą vartojusių sportininkų, kaltinimai dėl įsilaužimo į internetinius puslapius ir sistemas, kariniai konfliktai, bado streikus rengiantys kaliniai ir besitęsiantis nepalankių nuomonių užgniaužimas. Visas šis rinkinys paverčia 2018-ųjų pasaulio čempionatą labiausiai politizuotu istorijoje.
Socialinių tinklų vartotojai nesnaudžia. Pasirodė oficialių pasaulio čempionato plakatų interpretacijos: čempionato talismanas, vilkas vardu Zabivaka; su nutraukta ranka nasruose, žaidėjas žongliruoja kamuoliu apsivilkęs nuo radiacijos saugantį kostiumą su užrašu „Novičiok 2018“; vartininkas už vartų, kurių tinklas – kalėjimo tvora; žaidėjas, spiriantis kamuolį tarytum raketą į keleivinį lėktuvą.
Iškyla klausimas, kaip Rusijai pavyko įtikinti futbolo pasaulį savo gebėjimais surengti futbolo šventę. Buvęs konkursą pralaimėjusios Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas tiesmukai išsakė kritiką 2010-aisiais vykusiam atrankos procesui. Jis ragino žmones „pasidaryti išvadas“ dėl Rusijos sėkmės, turėdamas omenyje, kad esminį vaidmenį suvaidino kyšiai.
Vidinio FIFA tyrimo metu nepavyko rasti įrodymų dėl sąmokslo ar korupcijos. Tačiau pažymėta, kad Rusijos paraiškos teikimo komitetas „leido peržiūrėti tik labai nedidelį kiekį dokumentų“. Informacija iš kompiuterių ir standžiųjų diskų buvo pašalinta.
Kaltinimai korupcija išliko ir vėlesniuose pasirengimo čempionatui etapuose.
Kai kuriems ryšių turintiems žmonėms tai buvo labai pelningi metai. Rusija pasiruošimui oficialiai išleido daugiau nei 10 milijardų eurų. Tikėtina, kad tikrosios išlaidos yra keliais milijardais didesnės, turint omenyje PVM nuolaidas ir regioninių biudžetų išlaidas.
Nei vienam iš pagrindinių pirkimų nebuvo surengtas atviras konkursas, lieka neaišku, ar apskritai pirkimų procesas buvo apibrėžtas kažkokiais formaliais kriterijais. Didžioji dauguma infrastruktūros sutarčių atiteko palankiems oligarchams, kai kurie iš jų yra seni prezidento draugai.
Visa tai reiškia, kad Rusijos mokesčių mokėtojai išleido 10 procentų daugiau, sako „Transparency International“ Rusijos skyriaus direktoriaus pavaduotojas Ilja Šumanovas.
„Rusija pasižymi įsitvirtinusiu tokio pobūdžio projektų modeliu. Mažiausiai 10 procentų perteklius yra įprastas dalykas“, – tvirtina I. Šumanovas.
Mažai kas tikisi, kad projekto grąža bus didesnė už mažą pradinių investicijų dalelę. Tikėtina, kad kurį laiką tai bus paskutinis didžiulis projektas.
Tačiau, nepaisant kaštų, vyriausybėje niekas nesiskundžia, pastebi I. Šumanovas.
Tokie didžiuliai projektai autoritariniams režimams yra tarytum deguonis kraujui, sako I. Šumanovas: „Pirma, tai yra priemonė, padedanti paskirti milžiniškus pinigų kiekius be jokios viešos priežiūros. Antra, tai būdas skatinti tautinę sąmonę ir šalies vidaus saugumą. Trečia, tai galimybė pasidemonstruoti tarptautiniu mastu“.
Izoliacijos laikotarpį išgyvenantis Kremlius neabejoja, kad gali pasinaudoti pasaulio čempionatu ir pagerinti savo tarptautinę padėtį, sako nepriklausomas apžvalgininkas Konstantinas Gaaze.
Rusija pastebi, jog pamažu kylančios naftos kainos mažina rūpesčius dėl biudžeto. Ji pastebi, kaip Donaldas Trumpas suskaldė Vakarų lyderius dėl Irano ir prekybos klausimų ir pastūmėjo juos Rytų kryptimi.
Europoje Rusija pastebi naujų draugų, su kuriais galima kalbėtis. Austrijos ir Prancūzijos rankų paspaudimai tampa draugiškesni. Taip, Didžiosios Britanijos ir Islandijos vadovai pasaulio čempionate nedalyvaus, tačiau šis boikotas neišplito. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas prie boikoto neprisijungė. Sklinda gandai, kad į didžiąją šventę gali užsukti Japonijos imperatorius ir galbūt netgi D. Trumpas.
„Prezidento aplinka jaučia, kad jų valanda vėl išaušo. Jie regi pasaulio čempionatą kaip gerą investiciją ir būdą pagerinti Rusijos pozicijas. Bet kokiu atveju, situacija jau tikrai nebepablogės“, – neabejoja K. Gaaze.
