J. Skripal kalba buvo parašyta, siekiant palaikyti britų oficialią įvykių versiją.
Ji teigė, kad juos abu su tėvu apnuodijo, kad ji 20 dienų išbuvo komoje, o gydymas nebuvo malonus.
Tiesa, jos teiginiai šiek tiek skyrėsi nuo britų oficialios versijos. Ji nekaltino Rusijos. Ji nepasakė, kokia medžiaga juos su tėvu apnuodijo. Ji nė neužsiminė, kad neketina grįžti į Rusiją.
Skripalių istorija toliau kelia daug klausimų, rašo M. Dejevski.
Kur ir kada buvo apnuodyti Skripaliai? Ar juos apnuodijo geliu, ar purškalu? Ar šios medžiagos buvo jų automobilyje, ar Julijos lagamine, ar buvo ištepta lauko durų rankena? Kokie buvo nusikaltimo motyvai? Kodėl iki šiol neįvardinti įtariamieji, išskyrus Rusiją? Ką Solsberyje veikė Sergejus Skripalis?
Nuo apnuodijimo praėjo beveik trys mėnesiai, tačiau atsakymų į šiuos klausimus kol kas nėra. „Bet aš įtariu, kad Didžioji Britanija ir Rusija žino kur kas daugiau nei mums sako“, – rašo M. Dejevski laikraštyje „i“.
„Guardian“ publikuoja Anguso Roxburgh straipsnį šia tema.
A. Roxburgh primena, kad po J. Skripal filmuotos kalbos pasirodymo, Kremliaus atstovai pareiškė, kad veikiausiai ji kalbėjo spaudžiama valdžios.
A. Roxburgh su šiuo teiginiu nesutinka. Praeityje jis matė nemažai disidentų tariamų prisipažinimų sovietų televizijoje. Julija atrodė visiškai kitaip. Ji buvo atsipalaidavusi, pakeldavo akis nuo teksto.
Žinoma, geriausias būdas išsklaidyti įtarimus būtų buvęs susitikimas su žurnalistais. Bet kuri žurnalistas jos paklaustų, kas ir kodėl norėjo ją nunuodyti.
Nepamirškime, kad ji sakė – ateityje norėtų grįžti į savo šalį. Jei ji nori grįžti į Rusiją ir saugiai ten gyventi, jai nevalia per daug kalbėti, mano žurnalistas.
Pasikėsinimas į J. Skripal ir jos tėvą tebėra mįslė, tik praktiškai nėra abejonių, kad jį organizavo Rusija, ypač turint omenyje tai, kad Kremlius jau ne kartą buvo įsivėlęs į žmogžudystes, o paskui meluodavo, siekdamas nuslėpti savo pėdsakus.
Kita vertus, nevalia teigti, kad britų valdžia laiku pateikė neprieštaringą informaciją apie šį įvykį.
Britanijoje būtų mažai žmonių, kurie galvoja, kad apie Skripalių atvejį jiems pasakė visą tiesą. „Net mano beveik šimtaprocentinis įsitikinimas, kad užpuolimą suorganizavo Rusija, remiasi veikiau intuicija, o ne tvirtais faktais“, – rašo komentatorius.
Kyla kitas svarbus klausimas – ką daryti su Rusija?
Nėra abejonių, kad turime reikalą su Kremliumi, kuris valdžioje esant Vladimirui Putinui, mano, kad gali nebaudžiamas daryti, ką tik panorėjęs, visame pasaulyje.
Ar išpuolis prieš Skripalius buvo paties V. Putino sprendimas, ar kažkieno, įkvėpto hiperaktyvaus patriotizmo (šiuo metu paplitusio Rusijoje), rankų darbas, veikiausiai niekada nepaaiškės.
„Daily Mail“ rašo apie vadinamąjį Skripalių efektą.
Šaltinių Britanijos karinėje žvalgyboje „MI-6“ teigimu, po bandymo nunuodyti S. Skripalį ir jo dukterį nervus paralyžiuojančia medžiaga žymiai padaugėjo norinčiųjų įsidarbinti žvalgyboje.
„Mi-6“ praneša, kad po atakos Solsberyje į juos kreipiasi vis daugiau stipriai motyvuotų kandidatų.
„MI-6“ įdarbinimo skyriaus vadovo, kurio pavardė neskelbiama, teigimu, padidėjusį susidomėjimą darbu žvalgyboje buvo galima nuspėti, nes apie pasikėsinimą į Skripalius jau beveik tris mėnesius nepaliaujamai rašoma. „Tai ir reklamuoja žvalgybą, o daugelis susimąsto, kodėl ten nepadirbus“, – rašo „Daily Mail“.
DELFI primena, kad 66 metų buvęs Rusijos šnipas S. Skripalis ir 33-ejų jo duktė Julija kovo 4-ąją buvo rasti ant suolelio be sąmonės Solsberio mieste į pietvakarius nuo Londono. Jie su gyvybei pavojingais apsinuodijimo simptomais buvo nuvežti į ligoninę. Vėliau Julija atgavo sąmonė ir kalbėjo. S. Skripalis 2004 metais Rusijoje buvo suimtas ir apkaltintas šnipinėjimu Didžiosios Britanijos naudai.
2006 metais jis buvo nuteistas 13 metų kalėti. 2010 metais Rusijai ir JAV apsikeitus šnipais, S. Skripalis gavo prieglobstį Didžiojoje Britanijoje. Tyrimo metu paaiškėjo, kad S. Skripalis ir jo dukra buvo apnuodyti chemine medžiaga, vadinama „Novičiok“.
Ši medžiaga buvo sukurta Sovietų Sąjungoje. Didžioji Britanija dėl S. Skripalio apnuodijimo kaltina Rusiją. Britus palaikė ir kitos Vakarų šalys. Dauguma ES šalių, JAV, Kanada, Australija ir kitos šalys nusprendė iš šalies išsiųsti po diplomatine priedanga dirbančius rusų žvalgybos pareigūnus. Rusija savo kaltę neigia, o į diplomatų išsiuntimą atsakė tuo pačiu.