Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas parengė ambicingą planą, kurį ketina įgyvendinti per ketvirtąją kadenciją: konkrečiai kalbama apie Vykdomąjį valstybinių tikslų ir strateginių uždavinių įsaką. Inauguracijos dieną paskelbtas planas apima ne vieną ir ne du svarbius tikslus, tarp kurių – vidutinės gyvenimo trukmės prailginimas nuo 72 iki 78 metų ir dar ambicingesnė užduotis: pasiekti, kad Rusija 2024 metais taptų viena iš penkių didžiausių pasaulio ekonomikų.
Tik štai tame įsake nė žodeliu neužsimenama apie tai, kad štai rusams bus suteikta daugiau politinės laisvės, nepatikslinama, ar žmonės galės taikiai rinktis gatvėse ar paprasčiausiai laisvai reikšti savo nuomonę, baugiai nesidairydami per petį, kad, neduok Dieve, kas nors išgirs. Šias problemas išsamiai aptarinėja jaunimas socialinėje erdvėje, tačiau Kremliaus darbotvarkėje joms nėra vietos.
Dalis Rusijos tinklaraštininkų ir nepriklausomų analitikų įsaką pavadino „Gegužės tezėmis“ – tai aliuzija į garsiąsias 1917 metų Vladimiro Lenino „Balandžio tezes“, kuriose aprašomi bolševikų planai.
Kiti naują V. Putino strategiją lygina su sovietų stiliaus vadinamaisiais penkmečio planais. Žmogaus teisių gynėjai reikalauja, kad prezidentas V. Putinas siektų kitų dalykų – pavyzdžiui, norėtų Rusiją paversti šalimi, kurioje svarbus kiekvieno piliečio gyvenimas, kur saugomos ir ginamos visos konstitucinės ir žmogaus teisės. Deja, rezultatas nė iš tolo neprimena norimo.
Tą dieną, kai Rusijos prezidentas pasirašė naują strategiją, policijos pareigūnai 22 šalies miestuose sulaikė daugiau nei 1600 protestuose „Jis ne mūsų caras“ dalyvavusių rusų. Pareigūnai judėjimą, kurį prieš inauguraciją įkvėpė opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, norėjo be skrupulų nuslopinti.
Nauja V. Putino kadencija prasidėjo nuo to, kad šalies žmonės pradėjo internete dalintis nuotraukomis, kuriose įamžinta, kaip policijos pareigūnai pačiame Maskvos centre muša jaunus protestuotojus.
Mažiausiai 20 žmonių buvo sulaikyti per sankcionuotą mitingą, skirtą interneto laisvei. Daugiau nei 2 tūkst. žmonių išėjo į gatves, reikalaudami, kad Kremlius liautųsi blokavęs „Telegram“ pokalbių internete platformą. Kai kurie su savimi turėjo didžiulius plakatus su užrašais „Šalin rankas nuo interneto“. Policijos pareigūnai, vaikydami žmones, taip pat nesibodėjo panaudoti fizinės jėgos – kur reikia ir kur nereikia.
Galima drąsiai pasakyti vieną dalyką: Rusijoje tikro ekonominio augimo nebus tol, kol nebus politinės brandos. Tai pamoka, kurią buvo galima išmokti iš sovietų istorijos – aišku, jei iš viso norima mokytis iš savo klaidų. Kaip „The Daily Beast“ sakė nepriklausomas analitikas Dmitrijus Oreškinas, „naujoji V. Putino programa skamba kaip ne kas kitas, o sovietinis bandymas manipuliuoti ekonomikos skaičiais, nes be kardinalių reformų tikrai nepavyks Rusijos iš 11 ar 12 pasaulio ekonomikos kilstelėti į stipriausiųjų penketą“.
„Užuot džiaugęsis laisva ir sėkminga „Telegram“ programėle, ką darytų bet kuri sveikos ekonomikos šalis, V. Putinas nusprendžia ją uždrausti, aiškiai pademonstruodamas savo ketinimus ir toliau traukdamas Rusiją atgal į sovietinę stagnaciją“, – samprotauja ekspertas.
Gerai žinoma žmogaus teisių aktyvistė Zoja Svetova „The Daily Beast“ sakė, kad, nesuteikdama reikiamos laisvės jauniems ir talentingiems, Rusija savo noru praranda galimybę tapti viena iš galingiausių pasaulio valstybių.
„Norėčiau, kad jau po šešerių metų žmonės Rusijoje galėtų laisvai reikšti mintis ir nebijoti, kad su jais susidoros saugumas. Taip pat Kremliui linkėčiau reformuoti teismų sistemą ir žmonėms, įtariamiems ekonominiais nusikaltimais, taikyti namų areštą, o ne užrakinti perpildytuose kalėjimuose, kur atsidūrė ir Aleksejus Malobrodskis“, – teigia Z. Svetova.
A.Malobrodskis, buvęs populiaraus Maskvos teatro „Gogol Center“ vadovas, kaip skelbė žiniasklaida, surakintas antrankiais gulėjo lovoje ligoninės intensyvios terapijos skyriuje. Dieną prieš tai A. Malobrodskis apalpo teismo salėje ir buvo paguldytas į ligoninę dėl širdies smūgio simptomų.
Kelias savaites A. Malabrodskis skundėsi kalėjimo pareigūnams skausmais krūtinės srityje ir kvėpavimo problemomis. Per teismo posėdį tiek jo gynybos advokatas, tiek lėšų iššvaistymo bylą tiriantis tyrėjas paprašė teisėjo leisti A. Malobrodskiui taikyti namų areštą, o ne laikyti jį viename iš baisiausių Maskvos kalėjimų – „Matroskaja Tišina“.
Praktiškai vos tik teisėjas nusprendė, kad jis visgi lieka už grotų minėtoje įkalinimo įstaigoje, A. Malobrodskis apalpo ir buvo išvežtas į ligoninę.
Tik tada, kai įsikišo prezidento žmogaus teisių įgaliotinis Michailas Fedotovas, nuo buvusio teatro vadovo riešų buvo nuimti antrankiai. Jam taip pat buvo leista gydytis namuose. Apmaudu, kad tam prireikė patirti širdies smūgį.
Kino režisierius iš Ukrainos Olegas Sencovas, kalinamas Rusijoje, pradėjo bado streiką. O. Sencovas pareiškė, kad jis savo akcijos nenutrauks tol, kol visi 64 ukrainiečiai, Rusijoje kalinami dėl politinių priežasčių, nebus paleisti į laisvę.
„Jei mirsiu per Pasaulio futbolo čempionatą, be jokios abejonės bus atkreiptas dėmesys į politinius kalinius“, – savo deklaracijoje teigia O. Sencovas.
Daug intelektualų ir kuriančių žmonių tam tikra prasme gyvena paralelinėje visatoje, kur visomis išgalėmis stengiasi per daug negalvoti apie Kremlių ir jo didžiuosius planus, tačiau visi iki vieno mąsto apie Rusijos ateitį.
„Norėčiau, kad mano šalyje būtų daugiau socialinės laisvės, kad Rusija visiems asocijuotųsi su nuostabiais dalykais, o ne smurtu ir priespauda“, – „The Daily Beast“ sakė „Sawubona Artmania“ kavinės Maskvoje vadovas Jevgenijus Mansurovas.
Kol kas Rusijoje vidinio atšilimo ženklų labai mažai. „Šiandien Rusijos pareigūnai seka visas iki vienos laisvas ir nepriklausomas institucijas, ypač tas, kurios drįsta laužyti nerašytas taisykles, kritikuodamos šalies lyderį“, – „The Daily Beast“ sakė „The New Times“ vyriausioji redaktorė Jevgenija Albac.
Neseniai pareigūnai pradėjo teisines procedūras prieš „The New Times“ – vieną iš nedaugelio nepriklausomų Rusijos žiniasklaidos priemonių.
„Spaudimas labai išaugo vos tik ėmėme skelbti straipsnius apie V. Putiną. Kremlius labai stengiasi mus palaužti“, – sako J. Albac.
Kaip ir sovietiniais laikais, didieji ateities planai turėtų priversti žmones pamiršti dabartį.