Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip paleista raketa susprogdina taikinį karinių bandymų poligone.
„Pagaliau ši diena atėjo“, – po raketų bandymų sakė prezidentas. Jis tvirtino, kad naujieji ginklai sustiprino jo šalies kovinius pajėgumus Rytų Ukrainoje tebesitęsiant konfliktui su Rusijos remiamais separatistais.
„Esu tikras, kad nuo šiandien Ukrainos ginkluotųjų pajėgų koviniai pajėgumai... smarkiai išaugo“, – pridūrė P. Porošenka.
Raketos „Javelin“ bus panaudotos tik gynybai Ukrainos pozicijų puolimo atveju, pabrėžė jis.
JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA) kovą paskelbė, kad Ukraina paprašė prezidento Donaldo Trumpo administracijos leidimo įsigyti 210 raketų „Javelin“ ir 37 jų leidimo įrenginius už maždaug 47 mln. dolerių (38,6 mln. eurų). Buvo susitarta, kad JAV vyriausybės darbuotojai ir kontraktininkai padės nugabenti šiuos ginklus ir apmokyti Ukrainos pajėgas jais naudotis.
Raketų tiekėjomis tapo JAV bendrovės „Raytheon“ ir „Lockheed Martin“.
P. Porošenka antradienį padėkojo D. Trumpui ir gyrė sutartį dėl raketų įsigijimo kaip „bendradarbiavimo su mūsų partneriais amerikiečiais simbolį“.
Kijevo vyriausybė nuo 2014 metų kovoja su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose.
„Sistema „Javelin“ padės Ukrainai stiprinti savo ilgalaikius gynybos pajėgumus, kad apgintų savo suverenumą ir teritorinį vientisumą ir patenkintų savo nacionalinės gynybos reikalavimus“, – sakoma kovą paskelbtame JAV Valstybės departamento pranešime.
Departamentas pridūrė, kad šios ginkluotės perdavimas „nepažeis esminės karinės pusiausvyros regione“.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkė Vakarų valstybės remia Ukrainos vyriausybės pastangas susigrąžinti valdžią šiuo metu jos nekontroliuojamose šalies teritorijose. Rusija yra aneksavusi Krymo pusiasalį, o prorusiški separatistai tebekontroliuoja dideles teritorijas dviejuose rytiniuose išvystytos pramonės regionuose.
Tačiau Vašingtonas anksčiau stengėsi, kad šis konfliktas nebūtų eskaluojamas, ir vengė aprūpinti Kijevą pažangia „letaline“ ginkluote, nes tai galėtų dar labiau pabloginti įtemptus santykius su Maskva.
Valstybės departamentui kovą paskelbus, kad Vašingtonas iš principo pritarė planui parduoti Kijevui „Javelin“ sistemų, Rusija pareiškė, kad šis žingsnis prieštarauja Minsko taikos susitarimams, turintiems padėti sureguliuoti padėtį Rytų Ukrainoje.
„Ten (Minsko susitarimuose) nėra nė žodžio apie tai, kad ginkluotės tiekimas kaip nors gali padėti sureguliuoti situaciją. Ten yra visiškai kitas (dalykas): laipsniškas sureguliavimo planas, kurį reikia įgyvendinti žingsnis po žingsnio“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Pastarosiomis dienomis padėtis pramoniniame Ukrainos regione smarkiai paaštrėjo. Pirmadienį mažiausiai keturi žmonės iš abiejų konflikto pusių žuvo, o dar devyni buvo sužeisti.
Antradienį separatistų pareigūnai iš Donecko regiono pranešė, kad viename keleiviniame autobuse driokstelėjus sprogimui žuvo vienas asmuo, o dar du buvo sužeisti.