56-erių metų įmonės „Novit pro“ savininkas buvo kaltinamas ypač plataus masto sukčiavimu – povandeninio laivo „Varšavianka“ statybos projektui skirtų lėšų grobstymu, primena BBC Rusijos tarnyba.
Tyrėjai laikėsi nuomonės, kad V. Pšeničnas kartu su gamyklos „Admiralteiskije verfi“ vyr. inžinieriaus pavaduotoju Glebu Jemelčenkovu užkėlė povandeninio laivo trimačio modelio kūrimo kainą, todėl Gynybos ministerija patyrė 100 mln. rublių (1,4 mln. eurų) siekiančius nuostolius.
Kodėl V. Pšeničnas buvo pramintas Rusijos Musku?
V. Pšeničnas gimė Kemerovo srityje, o mokslus baigė Sankt Peterburgo valstybiniame elektrotechnikos universitete. Paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje jis įkūrė įmonę „Novit pro“, teikiančia laivų, automobilių, mechanizmų ir įrangos projektavimo bei konstravimo paslaugas.
Ilgainiui įmonės užsakovais tapo stambios gynybos įrangos gamyklos, o patį V. Pšeničnas už jo pasiekimus draugai praminė Rusijos Elonu Musku.
Viena iš verslininko idėjų tapo povandeninio laivo trimačio modelio sukūrimas. Įgyvendinus šį projektą povandeninių laivų personalas būtų galėjęs gauti remonto dokumentus ir brėžinius, nesvarbu, kurioje vietoje būtų dislokuotas pats laivas.
Kad įgyvendintų išsikeltą užduotį, V. Pšeničnas ketino įkurti mobiliuosius duomenų centrus – nedideles patalpas, kuriose technikai būtų galėję analizuoti virtualų laivo modelį ir nuotoliniu būdu ruoštis remontui.
Koks kaltinimo pagrindas?
2015 metais įmonė „Admiralteiskije verfi“ pervedė į įmonės „Novit pro“ sąskaitą 400 mln. rublių (18,9 mln. eurų). Tai buvo padaryta vykdant sutarties, pagal kurią turėjo būti pastatytas naujas „Varšavianka“ tipo povandeninis laivas, sąlygas. Vėliau, kaip rodo bylos dokumentai, 100 mln. rublių (1,4 mln. eurų) iš įmonės sąskaitos buvo nurašyti ir pavogti.
Pagal sutartį V. Pšenično vadovaujama įmonė turėjo sukurti kompiuterinį trimatį povandeninio laivo modelį.
Kaip pranešė Rusijos tyrimų komitetas, vėliau į sutartyje numatytą apmokėjimą buvo įtraukti „neabejotinai melagingi duomenys, dėl kurių buvo sąmoningai padidintas modeliuojamų įrenginių kiekis ir nurodyta didesnė darbų kaina“.
Sausio mėnesį įmonėje „Admiralteiskije verfi“ ir „Novit pro“ biure policija atliko kratas. V. Pšeničnas ir G. Jemelčenkovas buvo sulaikyti.
Visikai netrukus G. Jemelčenkovo advokatas Aleksandras Semčenkovas leidiniui „Kommersant“ pranešė, kad pareikštos pretenzijos neturi pakankamo pagrindo, kadangi paremtos iš esmės vien Andrejaus Petrovo – vieno iš bendrovės „Novit pro“ vadovų, sudariusio su tyrimo vykdytojais ikiteisminį susitarimą, parodymais.
Leidinyje „Fontanka“ pastebima, kad 2016 metų rudenį V. Pšeničnas pats ėmė įtarti A. Petrovą įmonės turto grobstymu ir įteikė policijai savo kolegą kaltinantį pareiškimą. Tada A. Petrovas buvo suimtas.
Leidiniui „Kommersant“ informaciją perdavęs šaltinis vienoje iš Sankt Peterburgo projektavimo įmonių buvo nurodęs, kad sutartys dėl tokio pobūdžio su informacinėmis technologijomis susijusių paslaugų „paprastai sudaromos nurodant didesnes kainas“.
Kas įvyko tardymo izoliatoriuje?
Aiškinantis verslininko mirties aplinkybes, pavyksta gauti ypač prieštaringos informacijos.
Remiantis oficialia Federalinės bausmių vykdymo tarnybos pateikta versija, V. Pšeničnas bandė nusižudyti, bet to padaryti jam nepavyko, o vėliau, kai kameroje liko vienas, nusižudė.
Tačiau balandžio mėnesį laikraštis „Novaja gazeta“, remdamasis Sankt Peterburgo teismo medicinos ekspertų paaiškinimais, pranešė, kad nusižudyti verslininkas negalėjo, kad iš tikrųjų tardymo izoliatoriuje V. Pšeničnas iš pradžių tapo seksualinės prievartos auka, o tada buvo nužudytas.
Tai neva rodo ant kūno aptiktos pjautinės ir durtinės žaizdos, lūžęs stuburas ir spermos pėdsakai.
Našle likusi verslininko žmona Natalija Pšeničnaja kalbėdamasi su žurnalistais taip pat tvirtino, kad jos vyras buvo nužudytas. Remiantis jos žodžiais, jis pats tikrai negalėjo nusižudyti, kadangi visada ir už viską gyvenime kovojo.
Leidinio „Life News“ kalbintas žmogaus teisių gynėjas Valerijus Borščiovas irgi sakė manąs, kad V. Pšeničnas galėjo būti nužudytas, siekiant nuslėpti įmonėje „Admiralteiskije verfi“ veikusį grobstymo mechanizmą.
Laikraščio „Novaja gazeta“ duomenimis, prieš mirtį verslininkas sugebėjo perduoti žmonai raštelius, kuriuose triskart prašė: „Niekam nieko nemokėk.“
Šaltinis iš Federalinės bausmių vykdymo tarnybos leidiniui „Maskovskij komsomolec“ pranešė, kad prieš mirtį V. Pšeničnas liko vienas, nors kartu su juo toje pačioje kameroje sėdėjo dar trys žmonės. Šaltinis teigia, kad du iš kalinčiųjų buvo išvežti į teismo posėdį, o trečias dalyvavo susitikime su advokatu.
„Maskovskij komsomolec“ taip pat informavo, kad tyrėjams buvo perduotas vaizdo įrašas iš tardymo izoliatoriaus koridoriaus, iš kurio matyti, jog prie kameros durų nebuvo priėjęs niekas, išskyrus izoliatoriaus darbuotoją, bet šis į kamerą neužėjo, o tik pro langelį pažiūrėjo.
Tame pačiame leidinyje buvo nurodyta, kad V. Pšeničnas išgyveno sunkią depresiją: jis kartojo, kad, nepaisant pažadų, niekas jam nepadėjo, o visai prieš pat mirtį vienam iš kameros draugų, esą, pasakė: „Visi mane išdavė.“
Ką sako valdžios organai?
Netikėta verslininko mirtis sukėlė didžiulį rezonansą. Žmogaus teisių įgaliotinė Rusijoje Tatjana Moskalkova į Sankt Peterburgo prokuratūrą ir Federalinę bausmių vykdymo tarnybą nusiuntė užklausas dėl incidento aplinkybių.
„Norėdama gauti objektyvią informaciją, šiandien pateikiau užklausas Sankt Peterburgo prokuratūrai ir Federalinės bausmių vykdymo tarnybos direktoriui Aleksandrui Kornijenkai. Reikia arba išsklaidyti visus pramanus, arba atkurti teisingumą“, – pareiškė T. Moskalkova.
Verslo ombudsmenas Borisas Titovas savo „Facebook“ puslapyje šį įvykį pavadino klaikiausia istorija.
B. Titovas taip pat užsiminė, kad jei V. Pšeničnas būtų kreipęsis į jį, visas tas reikalas bent būtų iškilęs į viešumą, o tai savaime užkirstų kelią tokiai siaubingai baigčiai.