Prezidento Donaldo Trumpo pasiūlyta kandidatė buvo patvirtinta 54 balsais prieš 45, šešiems opozicijos demokratams nusprendus nesilaikyti savo partijos linijos ir pritarti kontroversiškam G. Haskel paskyrimui.
Kita vertus, prieš šią kandidatę balsavo du respublikonai, nors per Vietnamo karą nelaisvėje kankinimų patyręs respublikonų senatorius Johnas McCainas, šiuo metu kovojantis su smegenų vėžiu, buvo išvykęs į Arizoną ir balsuoti negalėjo.
61 metų G. Haspel, gerai išmananti Rusijos reikalus ir daug metų dirbusi su priedanga, perima postą, anksčiau priklausiusį Mike'ui Pompeo, neseniai D. Trumpo paskirtam valstybės sekretoriumi.
„Sveikinimai mūsų naujajai CŽA direktorei Ginai Haspel!“ – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“ ir pridūrė, kad G. Haspel yra išskirtinai kvalifikuota.
H. Haspel pelnė pagarbą kaip disciplinuota, politiškai neutrali operatyvinė darbuotoja. Prieš metus ji buvo paskirta CŽA direktoriaus pavaduotoja, o prieš tai buvo atsakinga už pasaulinį slaptų operacijų tinklą.
Tačiau praeities šešėlis aptemdė jos paskyrimo procesą. Įstatymų leidėjai griežtai kritikavo G. Haspel veiklą po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, kai ji buvo atsakinga už slaptą kalėjimą Tailande.
Jame itin griežtais metodais, pavyzdžiui, imituojant skandinimą, buvo tardomi „al Qaeda“ įtariamieji Abu Zubaydah ir Abd al Rahim al Nashiri. Vėliau šie tardymo metodai buvo pripažinti prilygstantys kankinimui ir viešai pasmerkti.
G. Haspel žadėjo įstatymų leidėjams, kad jai tapus CŽA vadove, sulaikytieji „niekada“ nebebus kvočiami taikant tokius metodus.
Nors per jos kandidatūros svarstymus G. Haspel atsisakė nurodyti, kad tokie metodai kertasi su morale, vėliau laiške įstatymų leidėjams ji pripažino, kad CŽA nederėjo vykdyti tokios programos.
„Blogas signalas“?
Antrasis pagal rangą Senato respublikonas John Cornynas sakė, kad G. Haspel yra mėgstama daugelio CŽA darbuotojų ir prezidenui bei politikos formuotojams pateiks „objektyvią, nešališką ir nepagražintą“ žvalgybinę informaciją“.
Tačiau keli demokratai išreiškė susirūpinimą, kad G. Haspel gali neatlaikyti prezidento, 2016 metais savo šalininkams pareiškusio, kad „kankinimas duoda rezultatų“ ir jis norėtų, jog būtų taikomi griežtesni už skandinimo imitavimą tardymo metodai, spaudimo.
Senatorė Dianne Feinstein, anksčiau vadovavusi Senato Žvalgybos komitetui ir tuo laikotarpiu glaudžiai dirbusi su CŽA vadovybe, sakė, jog G. Haspel paskyrimas pasiunčia „blogą signalą“, kad Jungtinės Valstijos išsižada savo moralinio autoriteto.
„Niekas niekada nebuvo patrauktas atsakomybėn už kankinimų programą. Aš nemanau, kad asmenys, kurie buvo su ta programa glaudžiai susiję, nusipelno vadovauti agentūrai“, – pažymėjo D. Feinstein savo pareiškime, išplatintame po G. Haspel paskyrimo.
„Kokią žinią siunčiame pasauliui apdovanodami asmenis, vadovavusius tam, kas laikoma vienu tamsiausių mūsų istorijos puslapių?“ – kalbėjo senatorė.
Amerikos pilietinių laisvių sąjunga (ACLU) taip pat pasmerkė G. Haspel paskyrimą, pavadinusi tai „visiška gėda mūsų demokratijai“.
„Pirmą kartą Jungtinių Valstijų istorijoje CŽV vadovaus žmogus, praeityje prisidėjęs prie kankinimų“, – sakė ACLU atstovas Christopheris Andersonas.