Taip jis užsitikrino Vakarų kritikos sulaukusią ir apie pavienių asmenų kontroliuojamą valdžios sistemą bylojančią pergalę, kuria galima patogiai naudotis skleidžiant propagandą, rašo „The Washington Post“ žurnalistas Antonas Trojanovskis.
Džinsais ir striuke vilkintis Rusijos vadovas žingsniuoja palei tiltą Rusijos pusėje, o šalia eina jį pastatęs verslo magnatas, buvęs prezidento dziudo treniruočių partneris Arkadijus Rotenbergas. Po akimirkos V. Putinas sėda prie vairo ir pervažiuoja tiltu Kerčės sąsiaurį. Jo vairuojamas oranžinės spalvos sunkvežimis „KamAZ“ pagamintas įmonėje, kuriai vadovauja Sergejus Čemezovas, V. Putino kolega iš tarnybos KGB laikų Rytų Vokietijoje.
Šis įvykis – televizijai skirtas reginys. Jo tikslas – pademonstruoti V. Putinui būdingą ryžtą ir valdingumą. Valstybinė Rusijos televizija vykdė tiesioginę transliaciją iš sunkvežimio kabinos, kurioje buvo sumontuota kamera.
Visi galėjo stebėti, kaip šalies prezidentas junginėja pavaras ir kalbasi su šalia sėdinčiu statybininku.
Tilto atidarymas tapo svarbiu V. Putino pastangų rezultatu, dar kartą parodančiu pasauliui ir gimtajai šaliai, kad Krymo aneksija – neatšaukiama. Rudenį tiltu pradės riedėti krovininis transportas, o kitų metų pabaigoje bus pradėta eksploatuoti ir geležinkelio linija.
Krymo gyventojai šio įvykio laukė ypač nekantraudami – tarsi kelio, vedančio į lig šiol izoliuotą jų gyvenamąją teritoriją, kurioje galioja sankcijos.
Svarbu ir tai, kad per šį įvykį buvo pademonstruota V. Putiną supanti politinio ir ekonominio užnugario sistema. A. Rotenbergo, kaip statybos vykdytojo, vaidmuo parodė, kaip Rusijos milijardieriai gali pasinaudoti ryšiais su V. Putinu ir dar labiau praturtėti bei padaryti paslaugą valstybei.
Rusijos žiniasklaidos kanalai ypač išsamiai pasakojo apie tiesioginį V. Putino dalyvavimą projekte. Vis dėlto toks prezidento vaidmens akcentavimas atskleidė ir ne tokią blizgančią reikalo pusę – atkreipė dėmesį į nesuskaičiuojamą galybę apgailėtinos būklės plentų, geležinkelių ir tiltų visoje šalyje, kuriais pasirūpinti prezidentas nesivargina.
Prekybos ir transporto infrastruktūros kokybės požiūriu Pasaulio bankas skiria Rusijai 94-ą vietą tarp pasaulio valstybių. Viena vieta aukščiau – Tunisas, o žemiau – Kolumbija.
Anot politikos analitiko Dmitrijaus Oreškino, vyriausybės sprendimas skirti lėšų Krymui reikš, kad kitose vietose vykdomi projektai gaus dar menkesnį finansavimą.
„Nesvarbu, kiek raukšlių vagoja V. Putino kaktą ir kiek jis turi rankų, akivaizdu, kad šis kontroliuojamas modelis taikomas tik konkrečiam projektų skaičiui“, – sakė D. Oreškinas.
DELFI primena, kad NATO trečiadienį pasmerkė naują tiltą, sujungusį Rusijos žemyninę dalį su Maskvos aneksuotu Krymo pusiasaliu, ir pareiškė, kad tai yra „dar vienas“ Ukrainos suverenumo pažeidimas.
„NATO smerkia Rusijos pastatytą ir iš dalies atidarytą Kerčės sąsiaurio tiltą tarp Rusijos ir Krymo“, – pareiškė NATO atstovas Piersas Cazaletas.
„Krymas yra Ukrainos dalis, taigi, šis tiltas reiškia dar vieną Ukrainos suverenumo pažeidimą“, – pareiškime sakė jis.
Pasak NATO atstovo, laivų eismą į Ukrainos uostus Azovo jūroje ribojantis tilto atidarymas yra „jos navigacijos teisių savo teritoriniuose vandenyse pažeidimas“.
„Rusija ir toliau rodo akivaizdžią nepagarbą tarptautinei teisei“, – pareiškė P. Cazaletas ir pridūrė, kad Aljansas nepripažins Krymo aneksijos, 2014-aisiais įvykdytos Kremliaus.
Rusijos valstybinė televizija pirmadienį parodė džinsus ir kasdienę striukę dėvintį prezidentą Vladimirą Putiną, sėdintį už statybinio sunkvežimio „KamAZ“ vairo. Jis pervažiavo tiltu ir tokiu būdu oficialiai jį atidarė.
29 valstybes nares turintis NATO vykdo dvilypę politiką Kremliaus atžvilgiu – stiprina gynybos ir atgrasymo pajėgumus ir kartu siūlo dialogą.
Įtampa tarp NATO ir Rusijos pastaruoju metu pasiekė nuo Šaltojo karo laikų neregėtą lygį. Tam įtakos turėjo ir Maskvos parama prorusiškiems separatistams, dalyvaujantiems Rytų Ukrainos konflikte.