Pasitelkę skaitmenines technologijas mokslininkai iššifravo, kas parašyta dviejuose A. Frank dienoraščio puslapiuose, kuriuos pati autorė buvo užklijavusi rudu popieriumi. Juose pavyko perskaityti keturis nešvankius juokelius ir atvirus paaiškinimus, kas yra seksas, kontracepcija ir prostitucija, rašo AP.

„Skaitant ką tik aptiktas ištraukas neįmanoma suvaldyti šypsenos“, – sakė Frankas van Vree, Nyderlandų karo, holokausto ir genocido studijų instituto direktorius.

„Augantys vaikai dažnai laido nešvankius juokelius. Jie rodo, kad Anne, nepaisant visų savo talentų, buvo paprasta eilinė mergaitė“, – pridūrė mokslininkas.

Du įslaptinti puslapiai buvo parašyti 1942 m. rugsėjo 28 d. Tada A. Frank buvo 13 metų. Kai rašė dabar iššifruotus tekstus, jos ir dar viena nuo nacių besislapsčiusi žydų šeima beveik tris mėnesius gyveno už vieno namo Amsterdame įrengtoje slėptuvėje.

Vėliau, matyti, būgštaudama, kad kas nors gali perskaityti, arba todėl, kad pačiai nepatiko, ką parašė, puslapius A. Frank užklijavo rudu popieriumi. Ištisus dešimtmečius jų turinys buvo smalsumą kurstanti mįslė.

Užklijuotuose puslapiuose pavyko išskaityti keturis pašmaikštavimus sekso tema, kuriuos pati A. Frank apibūdino kaip nešvankius, taip pat moters lytinio brendimo aprašus ir samprotavimus apie seksą, kontracepciją ir prostituciją.

„Jie padeda dar geriau suprasti, kokia buvo A. Frank – mergaitė ir rašytoja“, – sakė Anne Frank namų-muziejaus direktorius Ronaldas Leopoldas.

Ypač populiaraus A. Frank dienoraščio tyrinėtojai konstatuoja, kad naujai atrastas tekstas, palygintas su visu dienoraščio turiniu, kur kas daugiau atskleidžia apie jos, kaip rašytojos, tobulėjimą, nei apie domėjimąsi seksu.

Atvirų išpažinčių apie besiskleidžiantį seksualumą, kintančią anatomiją ir artėjančias menstruacijas galima rasti dar keliose A. Frank dienoraščio vietose.

Pirmajame 1947 metais pasirodžiusiame dienoraščio leidime šių vietų nebuvo – jas pašalinti nutarė mergaitės tėvas. Tačiau į vėlesnius leidimus jos buvo įtrauktos.

Anne Frank

R. Leopoldas nurodo, kad iššifruota medžiaga gali būti puikiu pavyzdžiu, parodančiu, kaip A. Frank „kuria įsivaizduojamą situaciją, kad būtų lengviau kalbėti intymiomis temomis“.

Savo dienoraštyje kai kuriuos teiginius ji adresuoja įsivaizduojamai draugei, vardu Kitty.

Prie pastaruoju metu vykdytų tyrimų prisidėjusios institucijos teigia, kad naujai atrastų ištraukų įtraukimą į naujus knygos leidimus gali drausti autoriaus teisės.

Šifravimo darbus atliko mokslininkai iš Anne Frank muziejaus, Karo, holokausto ir genocido studijų instituto, taip pat Huygenso Nyderlandų istorijos instituto.

Puslapiai buvo apšviesti foninės blykstės ir nufotografuoti, o tada, naudojant vaizdų apdorojimo programinę įrangą, buvo šifruojami su tekstais kitose puslapių pusėse persidengiantys, sunkiai įskaitomi žodžiai.

Ištraukoje apie seksą A. Frank aiškina, kaip jauna mergina, sulaukusi 14 metų, suserga mėnesinėmis, ir teigia, kad tai „ženklas, jog jau galima santykiauti su vyru, tik nė viena, aišku, to nedaro, kol neišteka“.

Apie prostituciją A. Frank rašo taip: „Visi vyrai, jei, žinoma, yra normalūs, santykiauja su moterimis. Tokio tipo moterys kabinėjasi prie jų gatvėse – taip jie ir susieina. Paryžiuje tam reikalui skirti dideli pastatai. Tėtis yra tenai buvęs.“

O štai kaip skamba vienas iš juokelių: „Ar žinote, kodėl Olandijoje yra Vokietijos vermachto merginų? Dėl to, kad kareiviai turėtų čiužinių.“

Kita šmaikšti situacija papasakota taip: „Vienas vyras turėjo labai bjaurią žmoną ir nenorėjo su ja santykiauti. Kartą vakare grįžęs namo žmoną jis rado lovoje su savo draugu. „Jei sugebėjo jis, turiu galėti ir aš!“ – pasakė vyras.“

Dienoraštį A. Fank rašė tada, kai per Antrąjį pasaulinį karą kartu su šeima daugiau nei porą metų gyveno slapstydamasi. Slėptuvėje šeima įsikūrė 1942 metų liepą. Maisto ir kitų būtiniausių daiktų jiems parūpindavo grupelė pagalbininkų. 1944 m. rugpjūčio 4 d. jų slapstymosi vieta buvo išaiškinta ir šeima buvo išsiųsta į Aušvicą.

Namas, kuriame gyveno Anne Frank

Karą pergyveno tik A. Frank tėvas – Otto Frankas. Anne ir jos sesuo mirė Bergeno Belseno koncentracijos stovykloje. A. Frank tuo metu buvo penkiolika.

Po karo O. Frankas pasirūpino, kad būtų išleistas jo dukters dienoraštis. Jis iki šiol yra laikomas vilties ir dvasinės stiprybės simboliu. Knyga buvo išleista į dešimtis užsienio kalbų.

Name, kuriame slapstėsi Frankų šeima, dabar įrengtas muziejus. Tai vienas iš labiausiai Amsterdame turistų lankomų objektų.