Bet jos koalicijos partneriai socialdemokratai, augant ekonomikai, pinigus nori skirti kitiems tikslams. Šiandien Bundestagas pradeda svarstyti kitų metų biudžetą ir gynybai jame numatoma truputį daugiau lėšų, bet padidinimas bus tik laikinas ir gerokai mažesnis, negu prašo Gynybos ministerija.
Vokietijos kanclerė pirmą kartą per šešerius metus atvyko į kariuomenės vadų susitikimą – paramos ženklas kariuomenei, kai blogos žinios nesibaigia. Rikiuotėje neliko nė vieno iš šešių povandeninių laivų, kovai parengta mažiau kaip trečdalis tankų, 9-ios iš 15 fregatų ir nedidelė dalis karo aviacijos. Ji sako, kad pasaulis ima abejoti Vokietijos patikimumu, kai Berlynas nevykdo NATO susitarimo deramai finansuoti gynybą, nors tam prieš ketverius metus pritarė ir dešinieji, ir kairieji.
Socialdemokratai nuolat aiškina, kad militarizacija išgąsdins kaimynes, bet A. Merkel priminė, kad per Šaltąjį karą Vakarų Vokietija skirdavo kone 3,5 proc. ir niekas nesipriešino.
„2 proc. nėra kažkoks fetišas, su kuriuo Vokietijos kariuomenė neturi nieko bendra. Priešingai, tokios išlaidos būtinos vykdyti mūsų tarptautinėms užduotims, aljanso ir mūsų šalies gynybai. O tai reiškia deramai veikiančią Vokietijos kariuomenę. Kariuomenę, kuri kasdien nėra blogų žinių šaltinis dėl trūkstamos įrangos. Tokia yra tiesa“, – kalba A. Merkel.
Vyriausybė pirmą kartą pripažino, kad neįvykdys NATO susitarimo 2024-aisiais pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Dar neseniai Vokietija skyrė vos 1 proc., šiemet – kiek daugiau. Bet iki tikslo reikia papildomų 25 milijardų eurų, o kitų metų biudžete siūlomi tik 4. Vėliau išlaidų dalis vėl sumažės, nes laukiamas spartus ūkio augimas, ir turtingiausia Europos ekonomika 2025-aisiais teskirs 1,5 proc.
Prancūzija, nors mažesnė už Vokietiją, jau skiria gynybai beveik 2 proc., ir Emmanuelis Macronas žada išlaidas dar didinti. Todėl, kai nuolat kritikuoja sąjungininkes Europoje dėl nederamo finansavimo, Donaldas Trumpas dažnai priekaištauja tiesiai Vokietijai.
A. Merkel ramina, kad NATO tikslą pasiekti nėra neįmanoma: „Transatlantinė draugystė yra ir liks vienu iš esminių mūsų saugumo pagrindų. Tai tinka ir kariniam saugumui, ir žvalgybai.“
Vokietija vadovauja NATO priešakiniam batalionui Lietuvoje. Gynybos ministrė sako, kad svarbu ne vien skaičiai, o ir tai, kad Vokietija, turinti ketvirtą pagal dydį gynybos biudžetą aljanse, pagal karių skaičių NATO operacijose yra antroji.
Bet gynybos ministrė, atstovaujanti krikščionims demokratams, net raštu pasipriešino finansų ministro socialdemokrato planams skirti tik pusę prašomos sumos. Sparčiai augant ekonomikai, į biudžetą surenkamus pinigus jis siūlo naudoti mokesčiams mažinti ir investicijoms į skaitmeninį verslą.
