Tai buvo kruviniausia Izraelio ir Palestinos konflikto diena nuo 2014-ųjų karo Gazos Ruože.
Visą dieną vykę susirėmimai, per kuriuos taip pat buvo sužeisti šimtai palestiniečių, įsiplieskė prieš ambasados atidarymo ceremoniją Jeruzalėje, kur dalyvavo Baltųjų rūmų ir Izraelio pareigūnai.
Tarp žuvusiųjų buvo viena 14-metė mergaitė, paskelbė Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija, taip pat paskelbusi, kad per susirėmimus žuvo 52 palestiniečiai.
Prie Izraelio ir Gazos Ruožo sienos susirinko dešimtys tūkstančių demonstrantų, o mažesnės akmenis svaidžiusių palestiniečių grupės priartėjo prie užtvaros ir pamėgino įsiveržti į Izraelio teritoriją, nors ten buvo dislokuota izraeliečių snaiperių.
Vis dėlto ambasados atidarymas įvyko kaip kad buvo planuota. Ceremonijoje dalyvavusioje Vašingtono delegacijoje buvo JAV prezidento Donaldo Trumpo duktė Ivanka ir jos sutuoktinis Jaredas Kushneris; abu jie yra Baltųjų Rūmų pareigūnai.
I. Trump padėjo paskelbti ambasadą atidarytą, o stebint 800 svečių buvo atidengtas JAV herbas bei lenta su įstaigos pavadinimu.
D. Trumpas kreipėsi į ceremonijos dalyvius iš anksto nufilmuotame vaizdo įraše.
„Mūsų didžiausia viltis yra, kad taika bus“, – pareiškė prezidentas, nepaisydamas palestiniečių pasipiktinimo, kurį sukėlė jo veiksmai.
„Jungtinės Valstijos tebelieka visiškai įsipareigojusios siekti ilgalaikio taikos susitarimo“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu savo kalboje sakė D. Trumpui: „Pripažindamas istoriją, jūs sukūrėte istoriją.“
„Esame Jeruzalėje ir čia pasiliksime“, – vėliau pareiškė jis. Taip pat šalies premjeras gynė Izraelio karius, panaudojusius jėgą prieš palestiniečius pasienyje su Gazos Ruožu.
„Kiekviena šalis turi pareigą ginti savo sienas“, – pareiškė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
„Teroristinė organizacija „Hamas“ deklaruoja savo ketinimus sunaikinti Izraelį ir atsiųsti tūkstančius (žmonių) prasiveržti per pasienio užtvarą, kad pasiektų šį tikslą. Ir toliau veiksime griežtai, kad apgintume savo suverenumą ir savo piliečius“, – pridūrė Izraelio premjeras.
Protestai ir susirėmimai
Bėgant dienai Gazos Ruože – mažiau nei 100 km atstumu nuo Jeruzalės esančiame palestiniečių anklave, nuo Izraelio atskirtame užtvaru – susirinko didžiulės protestuotojų minios.
Izraelio kariuomenė vėlyvą popietę paskelbė, kad „40 tūkst. palestiniečių šiuo metu dalyvauja smurtinėse riaušėse 13 vietovių, esančių palei Gazos Ruožo apsauginę tvorą“.
„Riaušininkai svaido į (Izraelio) karius padegamąsias bombas bei sprogstamuosius užtaisus ir padeginėja padangas, svaido akmenis ir degančius objektus, ketindami sukelti Izraelio teritorijoje gaisrų ir sužeisti (Izraelio) karių“, – pranešė kariuomenė.
Anot jos, kariškiai reagavo „priemonėmis riaušėms malšinti ir ugnimi“.
Izraelio kariuomenė taip pat nurodė, jog vienas iš jos naikintuvų smogė Gazos Ruože esantiems penkiems taikiniams islamistų judėjimo „Hamas“ karinių pratybų bazėje.
Prieš tai karinis lėktuvas ir tankas smogė dar dviems „Hamas“ objektams. Kariuomenės teigimu, šiuos smūgius išprovokavo judėjimo paleista ugnis į izraeliečių pajėgas.
Vakarų Krante įsikūrusi Palestinos vyriausybė apkaltino Izraelį surengus „siaubingas žudynes“.
ES diplomatijos vadovė Fererica Mogherini savo ruožtu pareiškė: „Tikimės, kad visi elgsis santūriai, siekiant išvengti daugiau gyvybių praradimo.“
JAV ambasados Jeruzalėje atidarymas įvyko po 6 gruodžio priimto itin kontroversiško D. Trumpo sprendimo pripažinti ginčijamą miestą Izraelio sostine.
Pirmadienį Baltųjų Rūmų šeimininkas parašė socialiniame tinkle „Twitter“: „Svarbi diena Izraeliui. Sveikinimai!“
Ceremonija įvyko pastate, kur iki šiol buvo JAV konsulatas Jeruzalėje.
Palestinos išsivadavimo organizacijos generalinis sekretorius Saebas Erekatas, pavadino ambasados atidarymą „priešišku veiksmu prieš tarptautinę teisę“.
Mieste buvo mobilizuoti didžiuliai būriai policijos pareigūnų ir Izraelio karių.
Apie 1 tūkst. policininkų supo ambasadą, o Izraelio kariuomenė pranešė beveik padvigubinusi palei sieną su Gazos Ruožu ir okupuotu Vakarų Krantu dislokuotų karių skaičių.
Išbrauktas klausimas
Izraeliečiai pradėjo švęsti jau sekmadienį: dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo Jeruzalės dienos eitynėse; kai kurie nešė Jungtinių Valstijų vėliavas.
Per šias kasmetines iškilmes Izraelyje minimas miesto „pakartotinis suvienijimas“ per 1967 metų Šešių dienų karą.
1967-aisiais Izraelis okupavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę ir pastarąją vėliau aneksavo. Tarptautinė bendruomenė šio žingsnio niekada nėra pripažinusi.
JAV ambasados perkėlimo data taip pat yra simboliška kitais atžvilgiais: gegužės 14-ąją minimos Izraelio valstybės įkūrimo 70-osios metinės.
Tačiau kitą dieną palestiniečiai minės „katastrofos“ (arab. Nakba) pradžios metines, kai daugiau kaip 700 tūkst. jų tautiečių pabėgo arba buvo išvaryti iš savo namų per 1948 metų karą, kuriantis Izraeliui.
Palestiniečiai planuoja protestuoti abi dienas.
Kelias pastarąsias savaites nuo kovo 30 dienos Gazos Ruožo pasienyje vyko protestai ir susirėmimai, per kurias nuo izraeliečių ugnies žuvo 54 palestiniečiai.
Per šiuos neramumus nebuvo sužeistas nė vienas izraelietis. Kariuomenė buvo kritikuojama dėl neproporcingo jėgos naudojimo.
Izraelis tvirtina, kad šaudoma tik siekiant sustabdyti infiltruotis mėginančius palestiniečius, užkirsti kelią atakoms ir pasienio tvoros gadinimui. Izraelio blokuojamą Gazos Ruožą valdantis islamistų judėjimas „Hamas“ taip pat buvo kaltinamas mėginantis pasinaudoti šiais protestais kaip priedanga smurto veiksmams.
Jeruzalės statusas – bene opiausias Izraelio ir Palestinos konflikto klausimas.
Izraelis visą miestą laiko savo amžina ir nedaloma sostine, o palestiniečiai trokšta, kad Rytų Jeruzalė taptų jų būsimos valstybės sostine.
Per dešimtmečius nuo 1967-ųjų tarptautinė bendruomenė laikėsi bendros pozicijos, kad miesto statusas turi būti sprendžiamas derybomis, bet D. Trumpas šio kompromiso nepaisė ir išprovokavo pasipiktinimą daugelyje šalių.
Jis argumentavo, kad išbraukus Jeruzalės klausimą iš derybų darbotvarkės turėtų tapti lengviau susitarti dėl taikos, bet daugelis pabrėžė, kad prezidentas nekalbėjo apie jokias atsakomąsias izraeliečių nuolaidas.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo sekmadienį sakė, kad JAV „uoliai dirba“ dėl taikos proceso, anot jo, „tikrai nemirusio“.
D. Trumpui gruodį paskelbus savo sprendimą dėl Jeruzalės, protestų kilo daugelyje Artimųjų Rytų ir musulmoniškų šalių.
Tuo tarpu, Kuveitas paprašė antradienį sušaukti neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį po to, kai per audringus protestus pasienyje su Gazos Ruožu, Jeruzalėje vykstant JAV ambasados atidarymui, žuvo dešimtys palestiniečių, pirmadienį pranešė šalies misija JT.
„Smerkiame, kas nutiko“, – žurnalistams sakė Kuveito ambasadorius prie JT Mansouras al-Otaibi. Kuveitas yra nenuolatinis JT Saugumo Tarybos narys.