Remiantis jais, antroje vietoje yra kandidatų, susijusių su Irako šiitų sukarintomis grupuotėmis, aljansas. Šiam aljansui vadovauja Hadi al Amiri – glaudžius ryšius su Iranu palaikantis buvęs susisiekimo ministras, tapęs kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ dalyvaujančių kovotojų aukšto rango vadu.

Ministras pirmininkas Haideras al Abadi sulaukė itin menko palaikymo daugumoje šiitų dominuojamų provincijų, kuriose tikėjosi gauti daugiausiai balsų.

Šie duomenys buvo paskelbti praėjus parai po balsavimo pabaigos šiuose rinkimuose, pasižymėjusiuose rekordiškai menku rinkėjų aktyvumu. Jie gauti suskaičiavus balsus tik dešimtyje iš 19-os provincijų, įskaitant Bagdado ir Basros provincijas.

Nacionalinės rinkimų komisijos nariai per valstybinę televiziją paskelbė, kiek balsų kiekvienoje iš dešimties provincijų buvo atiduota už kiekvieną iš kandidatų sąrašų. Jiems baigus skaityti rezultatus paaiškėjo, kad daugiausiai rinkėjų balsų surinko M. al Sadro sąrašas, o antroje vietoje liko H. al Amri aljansas.

Kai bus suskaičiuoti galutiniai rezultatai, vietos parlamente bus padalytos proporcingai kandidatų sąrašo surinktam balsų skaičiui. Rinkimų komisija nenurodė, kada vėl skelbs duomenis apie balsavimą.

Sadro Miestu vadinamame šiaurės rytiniame Bagdado rajone žinia apie M. al Sadro politinės koalicijos sėkmę sukėlė džiaugsmo bangą. Šis skurdus rajonas, kuriame gyvena apie 3 mln. žmonių, taip pavadintas M. al Sadro velionio tėvo, didžiojo ajatolos Mohammado Sadiqo al Sadro garbei.

M. al Sadras rinkimų kampanijos metu apeliavo į skirtingų konfesijų atstovus, akcentuodamas būtinybę kovoti su korupcija ir investuoti į viešąsias paslaugas. Daug kam buvo netikėtas jo sprendimas sostinėje sudaryti politinį aljansą su komunistais.

Itin geri M. al Sadro koalicijos rezultatai liudija, kad jis tebeturi daugybę ištikimų pasekėjų, kurie eina balsuoti, nors apskritai šalyje jaučiama didžiulė rinkėjų apatija.

M. al Sadras vadovavo kovotojams kare su „Islamo valstybės“ džihadistais. Iki 2011 metų jis vadovavo sukarintoms pajėgoms, kurios kovėsi su Irake dislokuotais amerikiečių kariais. Visgi savo 2018 metų rinkimų programoje jis daugiausiai dėmesio skyrė socialiniams klausimams ir kovai su valdžios korupcija.

Premjeras H. al Abadi, kuriam vadovaujant buvo pasiekta karinė pergalė prieš „Islamo valstybę“, vylėsi, kad tai padės jam per šiuos rinkimus išlaikyti premjero postą. Tačiau jam teko susidurti su rimta savo pirmtako šiame poste Nouri al Maliki, dvasininko M. al Sadro ir su sukarintomis grupuotėmis susijusių „Fatah“ kandidatų aljanso konkurencija.

Daugelis „Fatah“ kandidatų anksčiau buvo kovotojų vadai. Vėliau jie oficialiai nutraukė ryšius su kovotojais, kad galėtų siekti valdžios posto.

Sėkmingas „Fatah“ pasirodymas šiuose rinkimuose laikomas svarbiu laimėjimu Iranui, siekiančiam ginti savo interesus Irake, kur jis teikia finansinę paramą kovotojams, kartais pasiųsdamas juos kartu su iraniečių pajėgomis kautis Sirijoje.

M. al Sadras yra griežtai pasisako prieš Irano ir Amerikos įtaką Irako politikoje.

Šeštadienį vykę rinkimai buvo pirmieji nuo gruodžio, kai Irakas paskelbė pergalę prieš „Islamo valstybę“, ir ketvirtieji nuo 2003 metų, kai per JAV vadovautą invaziją buvo nuverstas Saddamo Husseino režimas.

Pasak pareigūnų, rinkėjų aktyvumas siekė tik 44 proc. – buvo mažiausias nuo S. Husseino režimo nuvertimo.

Bet kuri partija ar aljansas turi užsitikrinti daugumą vietų 329 narius turinčiame parlamente, kad galėtų siūlyti kandidatą į premjerus ir formuoti vyriausybę. Rinkimuose dalyvavo dešimtys kandidatų sąrašų, todėl prognozuojama, kad šalies laukia ilgos ir sudėtingos derybos, kol kažkuriam aljansui galiausiai pavyks užsitikrinti reikalingą 165 deputatų palaikymą.

Kol nepaskirtas naujas premjeras, šias pareigas toliau eis H. al Abadi.

Irake aukščiausius politinės valdžios postus – ministro pirmininko, prezidento ir parlamento pirmininko – tradiciškai užima skirtingų konfesijų atstovai. Nuo pirmųjų rinkimų po 2003 metų, kai buvo buvo nuverstas S. Husseinas, premjero postas priklauso gyventojų daugumą sudarantiems šiitams, prezidento pareigas eina kurdų atstovas, o sunitų mažumai atstovauja parlamento pirmininkas.

Konstitucijoje nustatyta privaloma moterų kvota parlamente. Numatyta, kad moterys turi sudaryti ne mažiau kaip ketvirtadalį parlamento narių. Šiemet į parlamentą kandidatuoja beveik 2 600 moterų.