Tačiau į neviltį puolusiais imigrantais dažnai pasinaudoja nesąžiningi Jungtinės Karalystės advokatai, kurie siūlo savo paslaugas net ir būdami tikri, kad bylas pralaimės: svarbiausias jų tikslas – pinigai, už kuriuos jie suteikia nebent netikrą viltį.
Su griežta imigracijos politika ir sankcijomis susidūrę užsieniečiai dėl galimybės gyventi JK pasiryžę paaukoti labai daug, todėl iškilus deportacijos grėsmei desperatiškai ieško teisėtų būdų pasilikti šioje šalyje.
Ir tampa labai lengvu grobiu nesąžiningiems advokatams.
Jie žada pagalbą ir reikalauja nemenko atlygio už ją, nors iš tikrųjų atlieka paprasčiausias standartines teisines procedūras ir žino, kad tokie veiksmai niekaip nepakeis priimtų sprendimų.
Viešojoje erdvėje netrūksta panašių skelbimų ir lietuvių kalba – siūlomos teisinės paslaugos susidūrus su sunkumais tvarkantis teisėto gyvenimo JK klausimus. Todėl kiekvieną kartą reikėtų pasidomėti advokatais: jų kvalifikacija, biografija ir reputacija, kitaip galima likti ir be pinigų, ir be paslaugų.
Kad toks scenarijus – realus, rodo daugybė istorijų, JK panašių skundų kiekvieną savaitę registruojama dešimtimis. Gali būti, kad įsibėgėjant „Brexit“ tokių paslaugų paklausa didės, o kartu daugės ir nesąžiningų advokatų apgavysčių.
Advokatas veikė prieš klientą
Iš Zimbabvės atvykusi Mable Kayiya – viena tokių. Politinio prieglobsčio JK prašiusią, tačiau negavusią svetimšalę imigracijos kontrolės pareigūnai ruošėsi išsiųsti į kilmės šalį, bet ji buvo įsitikinusi, kad pareigūnų sprendimas buvo neteisėtas, todėl jį nutarė užginčyti teisme.
Ji susirado advokatą, kuris, anot rekomendacijų, turėjo užtikrinti jai teisę likti šalyje. Norėdama sumokėti teisininkui už paslaugas, M. Kayiya išleido visas savo ir giminaičių santaupas, tačiau šių pinigų neužteko, todėl moteris trūkstamų 1,6 tūkst. svarų sterlingų nutarė prašyti žmonių – savo istoriją paskelbė aukoms rinkti skirtoje svetainėje.
Šios sumos užteko sumokėti vos už valandos trukmės konsultaciją.
„Jis man paliko savo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Kai su juo susisiekdavau norėdama papildyti bylą svarbiais įrodymais, jis vis nerasdavo man laiko. Nusiunčiau tuos įrodymus paštu.
Susitikau su teisininku tik likus porai minučių iki teismo posėdžios, jo metu kartais atrodė, kad advokatas elgiasi ne mano naudai – greičiau prieš mane. Jis nepateikė mano siųstų įrodymų.
Nenustebau, kad pralaimėjome. O jis pasiūlė pateikti apeliacinį skundą. Žinoma, už tai reikia mokėti“, – pasakojo M. Kayiya apie Birminghamo teisme vykusį procesą.
Ši moteris – tik viena iš daugelio, kurie tapo nesąžiningų Didžiosios Britanijos teisininkų aukomis, ir tai patvirtina ne tik patys nukentėjusieji, bet ir įvairius su imigracija susijusius procesus akylai stebinčios organizacijos.
Teisininkai tapo teisiamaisiais
„Tai didžiulė problema, žmonės yra maustomi. Privačia praktika besiverčiantys advokatai siūlo paslaugas, kurių iš esmės negali suteikti, ir tik paima pinigus. Įtikinėjami net tie, kurie neturi jokių šansų“, – pasakojo vienos labdaros organizacijos, besirūpinančios sulaikytais imigrantais, vadovo asistentas Pierre’as Makhloufas.
Teisinis patarėjas Salmanas Mirza, kuris specializuojasi darbe su imigraciją kontroliuojančiais teisės aktais, teigia, kad per savaitę sulaukiama apie 20 skundų dėl teisininkų „apiplėštų“ imigrantų.
„Tokie advokatai už savo paslaugas prašo neįtikėtinai didžiulių sumų, tačiau viskas, ką jie gali suteikti, – tik netikra viltis. Jie tiesiog išnaudoja pažeidžiamus žmones.
Iš dalies dėl to kalta ir valdžia, sumažinusi išlaidas tokiai teisinei pagalbai. Nuo tada padorūs advokatai atsisako teikti savo paslaugas, tačiau atsirado puiki terpė nesąžiningųjų veiklai“, – pasakojo teisininkas.
Kai kurie advokatai dėl savo veiklos jau priversti stoti prieš teismą – Londono aukštasis teismas anksčiau nustatė, kad trys advokatų kontoros nesilaikė tinkamų standartų.
„Teisininkai elgėsi neprofesionaliai, tinkamai nesilaikė jiems keliamų standartų, naudojosi savo klientų pažeidžiamumu ir beviltiška padėtimi“, – konstatavo teismas.
Parama imigrantams mažėja
Naujausi duomenys rodo, kad beveik trečdalis JK imigrantų sulaikymų centruose laikomų asmenų niekada neturėjo galimybės gauti tinkamą teisinę pagalbą.
Aiškiai matyti, kad iki 2012 m. padėtis buvo visiškai kitokia – 79 proc. sulaikytųjų gaudavo tinkamą teisinę pagalbą, 75 proc. jų pasinaudojo valstybės parama. Tačiau 2012 m. valdžios parama šiam tikslui buvo gerokai apkarpyta.
Faktą apie nesąžiningų teisininkų elgesio atvejus patvirtino ir JK Advokatų veiklos reguliavimo tarnyba.
„Teisininkai privalo teikti kuo geresnes paslaugas savo klientams, kartu laikydamiesi teisinės valstybės principų ir tinkamai vykdydami teisingumą.
Advokatams nesugebėjus laikytis aukštų profesinių standartų, prieš juos visada imamės veiksmų, jeigu tik turime netinkamo elgesio įrodymų.
Kalbėdami apie su imigrantais susijusias istorijas, mes esame priklausomi nuo teismų, kurie mums praneša apie galimą advokato nusižengimą. Pastaraisiais metais sulaukėme tokios informacijos, tai leido mums imtis priemonių prieš nusižengusiuosius“, – sakoma tarnybos atstovo spaudai pateiktame komentare.
Apgaudinėja ir Lietuvoje
Su panašiomis problemomis susiduriama visame pasaulyje, ne išimtis – ir Lietuva. Tarsi patvirtindamas tokią versiją, šią savaitę Klaipėdos apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu kaltu pripažino uostamiesčio teisininką, kuris klientams melagingai prisistatinėjo advokatu ir už atlygį teikė paslaugas, kurių teikti negalėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys įrodė, kad, nepaisydamas 2014 m. birželį Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo priimto sprendimo panaikinti jo leidimą verstis advokato praktika, vyras tęsė savo veiklą.
Teisininkas, jau nebūdamas advokatu ir neįregistravęs individualios veiklos, internete skelbė informaciją apie savo, kaip advokato, veiklą, nurodydavo savo buveinę, kontaktus ir darbo laiką, Klientams prisistatydavo advokatu, sudarydavo su jais atstovavimo ir teisinių paslaugų sutartis.
Per beveik trejus neteisėtos veiklos metus klaipėdietis sudarė teisinių paslaugų sutartis su 44 klientais ir gavo beveik 12 tūkst. eurų nelegalių pajamų. Nustatyta, kad tuo metu advokato praktika verstis negalintis vyras niekur nedirbo.
Klientams jis surašydavo procesinius dokumentus, tačiau pats teismuose neatstovaudavo.
Be to, siųsdamas raštus valstybinėms įmonėms, teikiančioms duomenis apie transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą, kaltinamasis taip pat nurodydavo, kad užsiima advokato praktika.
54 metų vyrui dėl neteisėto vertimosi advokato praktika ir dokumentų klastojimo skirta 3766 eurų dydžio bauda.