Dar visai neseniai patrauklių aktyvų virsmas kenkėjiškais oligarchams kainavo milijardus dolerių ir privertė kreiptis pagalbos į valdžią, o dabar už tokią verslo ir valdžios draugystę moka paprasti žmonės. Turtingiausių Rusijos piliečių bėdas detaliai aprašo lenta.ru.

Balandį Jungtinių Valstijų įvestos sankcijos Rusijos valdžiai pasirodė ne tokios baisios kaip konkretiems verslininkams.

Suasmenintas amerikiečių smūgis šį kartą buvo smarkiausias iš pastarųjų. Jei prieš tai sankcijos buvo skirtos „valstybinių užsakymų karaliams“ ir tokiems Rusijos valdžios draugams kaip, pavyzdžiui, Arkadijus Rotenbergas ir Genadijus Timčenka, šį kartą Jungtinių Valstijų finansų departamentas nusprendė, kad reikia imtis tų, kurie panašiu statusu pasigirti negali: Olego Deripaskos, Viktoro Vekselbergo ir Aleksejaus Mordašovo.

Šiuo metu smarkiausiai nuo amerikiečių sumanymo nukentėjo būtent O. Deripaska, kuris, anot Jungtinių Valstijų valdininkų, pateko į sankcijų taikinių sąrašą, nes „paprasčiausiai nesutiko atsiriboti nuo Rusijos“. Be to, Jungtinių Valstijų valdžia O. Deripaskai prikaišioja ir ryšius su Rusijos valdžia bei veiklą, palankią jos interesams. Jungtinių Valstijų finansų departamentas įtaria verslininką plaunant pinigus, grasinant konkurentų gyvybei, sekant valdininkus, užsiimant reketu ir turto prievartavimu.

Vladimiras Putinas, Olegas Deripaska

Kalbant apie O. Deripaskos aktyvus, sankcijos galioja „Bazovyj element“, grupei GAZ, „Rusal“, „B-Finance LTD“ ir „En+“. Skaudžiausiai nukentėjo du vieši oligarcho aktyvai – „Rusal“ ir „En+“, kurių akcijų vertė drastiškai smuko. Nuostoliai, kuriuos patyrė O. Deripaska, siekia beveik 4 mlrd. skaičiuojant doleriais.

JAV finansų departamento pritaikyti ribojimai praktiškai suparalyžiavo visų su šiuo Rusijos oligarchu susijusių juridinių asmenų darbą. Štai „Rusal“ greičiau nei per mėnesį sumažino aliuminio eksportą net 70 proc., dalis aliuminio buvo nukreipta į Rusijos rinką, tačiau tokiais pokyčiais tikrųjų nuostolių kompensuoti nepavyks.

„En+“ kol kas daugiausia nukentėjo reputacijos prasme, o kalbant apie bendradarbiavimo ir sandorių partnerius, jie taip pat rizikuoja atsidurti amerikiečių Finansų departamento taikinyje, tačiau tik tuo atveju, jei O. Deripaska ir toliau kontroliuos bendrovę.

Pats oligarchas iš pradžių atsisakė paklausti amerikiečių žaidimo taisyklėms ir mažinti savo dalį bendrovėse, tačiau kiek vėliau ėmė ir persigalvojo: tiek „Rusal“, tiek „En+“ įvyko valdybos pokyčiai – į verslų direktorių valdybą pateko daugiau nepriklausomų vadovų.

Galiausiai O. Deripaska sutiko kiek mažinti savo dalį „En+“, per kurią valdo ir dalį „Rusal“, tačiau ir tai neįtikino amerikiečių valdininkų, kurie ėmė abejoti, ar tokios machinacijos tikrai sumažins O. Deripaskos įtaką abejoms bendrovėms.

Iš pradžių apie valstybinę paramą į sankcijų tinklą patekusioms O. Deripaskos bendrovėms prakalbo Rusijos energetikos ministro pavaduotojas Viačeslavas Kravčenka. Anot politiko, valdžia svarsto „daug galimybių“, kaip būtų galima padėti tokioms nukentėjusioms bendrovėms. Vėliau apie ypatingas pagalbines priemones tokiems verslams užsiminė tiek vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius, tiek pats ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas.

Būtinoji motyvacija ir valdžios palaikymas – tai pastangos išsaugoti paprastų žmonių darbo vietas. Ir tokiems nuogąstavimams tikrai būta pagrindo: „Rusal“ tikrai buvo svarstoma atleisti žmonių. Nepaisant to, apie jokias konkrečias paramos dėl O. Deripaskos aktyvų formas ar modelius valdžia nekalbėjo. Sklido tik gandai, kad, pavyzdžiui, valstybė svarsto galimybę išpirkti „Rusal“, o, pasibaigus neramumams, leisti O. Deripaskai verslą susigrąžinti iš anksto sutarta suma, taip pat kalbėta apie subsidijas bei valstybės norą pirkti aliuminį: nė vienas toks sprendimas naudos nei Rusijos valdžiai, nei šalies mokesčių mokėtojams neatneštų.

Situacija buvo pasiekusi ir absurdo ribą: Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas prigrasino „nepatriotiškoms“ bendrovėms ir bankams, atsisakiusiems bendradarbiauti su sankcijomis apribotomis bendrovėmis, baudomis ir vidiniais suvaržymais, kurių būtų priversta imtis Rusijos valdžia.

Panašiomis priemonėmis valdžia negrasina net ir stambiam rusiškam verslui, kuris, baimindamasi sankcijų, atsisako dirbti Kryme.

Dar viena auka

Kol O. Deripaskos bendrovės galvojo, kaip joms išvengti amerikiečių ribojimų, dar vieno įtakingo oligarcho – Viktoro Vekselbergo – atstovai sugalvojo visą kompleksą priemonių, kaip jo verslui turėtų padėti šalies valdžia. Greičiausiai V. Vekselbergo komanda nuogąstavo, kad jų vadovas atsidurs JAV sankcijų taikinyje: juk, remiantis „The New York Times, būtent jį besilankantį Jungtinėse Valstijose apklausė amerikiečių prokurorai.

Oficiali oligarcho įtraukimo į sankcijų sąrašą priežastis – grupės „Renova“, kurią kontroliuoja V. Vekselbergas, įtaka Rusijos energetikos sektoriuje. Nepaisant to, amerikiečių laikraštis rašo, kad tikrąja priežastimi galėjo tapti jo įtartini ryšiai su Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo aplinka.

Kaip vienas iš įrodymų pateikiamas V. Vekselbergo dalyvavimas D. Trumpo inauguracijoje, kuris tapo įmanomas dėl Rusijos oligarcho pusbrolio – Jungtinių Valstijų piliečio Andrew Intrater‘io (kuris ceremonijos organizavimui paaukojo 250 tūkst. dolerių) – pastangų. Ilgametis V. Vekselbergo verslo partneris ir studijų laikų bičiulis, šiuo metu turintis Didžiosios Britanijos pilietybę, Leonardas Blavatnikas taip pat inauguracijai paaukojo milijoną dolerių. Kaip teigia šaltinis, tai taip pat galėjo būti dar viena priežastis, kodėl V. Vekselbergas galėtų atsidurti sankcijų sąraše.

Verta paminėti ir V. Vekselbergo ryšį su dabartiniu JAV prekybos sekretoriumi Wilburu Rossu. Rusijos verslininkas tuo metu, kai vienas iš jo valdybos narių buvo minėtasis JAV valdinininkas, išsipirko dalį „Bank of Cyprus“.

Aleksejus Mordašovas

O. Deripaską ir V. Vekselbergą vienija ir ryšys per „Rusal“ – grupė „Renova“ iš viso kontroliuoja daugiau nei 26 proc. aliuminio bendrovės. Dalis išaugo po to, kai Michailas Prochorovas 2018 metų vasarį Leonardui Blavatnikui už 660 mln. dolerių perleido 6 proc. „Rusal“ akcijų.

Maržinė prekyba – situacija spekuliatyviai prekiaujant biržoje, kai rinkos žaidėjas perka už kreditines lėšas, žymiai didesnes nei jo turimos, tačiau kredito lėšų nepakanka operacijai tęsti. Tokiu atveju brokeris uždaro rinkos žaidėjo poziciją ir skaičiuoja potencialius nuostolius. Tokia situacija dažnai susiklosto drastiškai kintant aktyvo kainai.

Pati didžiausia V. Vekselbergo problema – kreditų, kuriuos grupė „Renova“ ėmė užstatydama „Rusal“ akcijas, maržos riba. Lėšų finansiniams įsipareigojimams nepakanka, nes po sankcijų niekais nuėjo aliuminio bendrovės kapitalizacija. Remiantis gegužės 4-osios prekybos biržoje išvadomis, „Rusal“ kapitalizacija nuo metų pradžios sumenko 31 proc. – iki 426,8 mlrd. rublių (maždaug 6,67 mlrd. dolerių), per patį piką ji smuko 2,7 mlrd. dolerių. Kreditams padengti reikėjo 820 mln. eurų – būtent tiek V. Vekselbergo komanda prašo iš Rusijos valdžios.

V. Vekselbergas susidūrė ne tik su problemomis vykdant finansinius įsipareigojimus. Įšaldžius banko sąskaitas, tapo sudėtinga atlikti finansines operacijas užsienio valiuta. Tiek V. Vekselbergo, tiek O. Deripaskos reikalauta atsisakyti juridinių asmenų kontrolės – tai pagrindinė sąlyga jų veiklai atnaujinti. Be to, „Renova“ prašo valstybės paramos kreditų refinansavimui ir 300 mlrd. rublių obligacijoms bendrovės viduje, mokestinių nuolaidų ir daugybės kitų dalykų. Kalbant apie paramą nuo sankcijų nukentėjusiam stambiajam Rusijos verslui, netgi buvo minimas siūlymas uždrausti gazuotų gaiviųjų gėrimų importą, tokiu būdu ištiesiant pagalbos ranką vienai iš grupės bendrovių – „Baikal holding“.

Jeigu būtų įgyvendintas visas „Renova“ sumanymas, aplink grupę būtų sukurta savotiška lengvatinė ekonomikos ekosistema, bet ir pačios bendrovės atstovai prisipažįsta nemanantys, kad valdžia atsižvelgs į visus jų prašymus. Kremliuje V. Vekselbergo pagailėjo, tačiau jokių konkrečių pagalbos priemonių nepasiūlė, visus klausimus peradresuodami vyriausybei. Savo reakcijos į „Vekselbergo planą“ ministrų kabineto nariai nepristatė, tačiau ministras pirmininkas paliko vilties.

Mordašovo bėdos

Vienas iš turtingiausių rusų – „Severstal“ savininkas Aleksejus Mordašovas, kurio turtą „Forbes“ vertina 18,7 mlrd. dolerių. Jis taip pat prašė valdžios pagalbos, kai į sankcijų spąstus pateko jam priklausantis holdingas „Silovyje mašiny“. Bendrovei kilo problemų atliekant pinigines operacijas, ji skundėsi negalinti dirbti su užsienio bankais, tad ėmė stigti pinigų.

A. Mordašovas teigia, kad iš valdžios kaip paramą viliasi gauti projektų finansavimą per Rusijos eksporto centrą (REC). A.Mordašovo komanda viliasi, kad Rusijos eksporto centras galėtų perimti 85 proc. bendrovės „Silovyje mašiny“ išlaidų projektams. Iš valstybinių bankų oligarchas norėtų sulaukti privilegijuotos kreditavimo kampanijos bei ypatingų darbo su kitomis valstybinėmis bendrovėmis sąlygų.

A. Mordašovui sankcijos pritaikytos seniau nei O. Deripaskai ir V. Vekselbergui. Tokių veiksmų imtis paskatino skandalas dėl dujų turbinų tiekimo Krymui. Turbinas tiekė bendrovė „Siemens“ ir bendrovė „Silovyje mašiny“, kurios 65 proc. akcijų priklauso būtent Vokietijos bendrovei. Bendrovei sankcijos pritaikytos dar sausio 26 dieną, tačiau ji tik dabar pasekė kitų nukentėjusiųjų pavyzdžiu ir kreipėsi pagalbos į Rusijos valdžią.

Viktoras Vekselbergas

Sušvelninti sankcijų spaudimą stambiam Rusijos verslui greičiausiai teks Aleksejui Kudrinui. Buvusiam finansų ministrui, šiuo metu vadovaujančiam Strateginės plėtros centrui, greičiausiai bus skirtos atsakingos pareigos naujoje prezidento administracijoje. Spėjama, kad A. Kudrinas švelnins pačius aštriausius santykių su Vakarais kampus ir mažins tvyrančią įtampą, tuo pat metu aktyvuodamas ir struktūrinių reformų Rusijos viduje – būtent į jo rankas turėtų patekti Rusijos ekonomika.

Svarbu tai, kad A. Kudrino pozicija sankcijų klausimu kardinaliai skiriasi nuo D. Medvedevo pozicijos. Kalbant apie pagalbą nuo apribojimų nukentėjusiems oligarchams, D. Medvedevas siūlo „simetrišką arba asimetrišką“ atsaką amerikiečiams. O štai buvęs finansų ministras – priešingai. Jis įsitikinęs, kad toks susipriešinimas sankcijomis gali dar pabloginti ir taip prastą Rusijos ekonomikos padėtį, tad siūlo į naujausias sankcijas atsakomaisiais veiksmais nereaguoti. A. Kudrinas turi savą griežtą nuomonę ir dėl valstybės teikiamos paramos stambiam verslui: vargu, ar buvęs ministras palaikys tokio pobūdžio iniciatyvas, nes jos paprasčiausiai nelabai tinka struktūrinių reformų fone.

Diskusijos dėl valstybinės paramos oligarchams vyksta aptarinėjant galimybę didinti pensinį amžių, o tokių pokyčių šalinininkas ir yra A. Kudrinas. Be to, Rusijoje vis garsiau kalbama ir apie net dviejų naujų mokesčių įvedimą: ekologinę rinkliavą ir mokesčius vykdantiems individualią veiklą. Nepaisant to, sprendimą dėl paramos nuo sankcijų nukentėjusiems oligarchams ir jų valdomoms bendrovėms teks priimti vien dėl darbo vietų: štai, pavyzdžiui, vien „Rusal“ dirba per 170 tūkst. žmonių. Deja, absoliučiai neaišku, kaip Rusijos valdžiai pavyks pasiekti visiems palankų kompromisą.