D. Trumpas, paskelbdamas didžiausią poveikį turėsiantį savo užsienio politikos sprendimą, pažymėjo, jog padarys pasaulį saugesnį. Tačiau šis žingsnis neabejotinai padidins Amerikos lyderio izoliaciją tarptautinėje arenoje ir iš naujo pakurstys abejones dėl jo šalies patikimumo.
2015 metais pasirašytas susitarimas, tarp kurio signatarių taip pat yra Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija Kinija ir Rusija, buvo parengtas JAV prezidento poste dirbant Barackui Obamai. Pagal šią sutartį buvo atšaukta dauguma Iranui taikytų tarptautinių ekonominių sankcijų, o šiitiška respublika mainais įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą, kad neturėtų galimybių pasigaminti atominės bombos, ir užtikrinti prieigą griežtoms tarptautinėms inspekcijoms.
D. Trumpas, dar savo prezidento rinkimų kampanijos metu aršiai kritikavęs šį susitarimą, antradienį per televizijos transliuotą kreipimąsi iš Baltųjų rūmų pareiškė, kad jis „iš esmės yra ydingas“.
JAV sąjungininkės Europoje dėjo daug pastangų, kad įtikintų D. Trumpą nesitraukti iš svarbaus susitarimo, o šiam paskelbus savo sprendimą, reiškė dėl to apgailestavimą. Irano lyderis savo ruožtu įspėjo, kad jo šalis gali „imtis sodrinti uraną labiau nei anksčiau“.
Sankcijomis siekiama nubausti Iraną už jo branduolinę programą, apribojant jo galimybes parduoti naftą ar palaikyti verslo ryšius su užsieniu. Sankcijos nukreiptos prieš įvairius Irano ekonomikos sektorius ir atskirus asmenis.
Skaudžių padarinių gali pajusti ir didžiosios JAV bei Europos kompanijos. Iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas sakė, kad bus panaikintos JAV lėktuvų gamintojos „Boeing“ ir Europos orlaivių gamybos milžinės „Airbus“ licencijos parduoti Iranui milijardus dolerių kainuojančius didelius komercinius lėktuvus. Bus deramasi dėl tam tikrų išimčių, tačiau S. Mnuchinas atsisakė nurodyti, kokiems produktams tai galėtų būti taikoma.
Iždo sekretorius sakė, kad dėl sankcijų bus smarkiai apkarpyti Irano naftos pardavimai. Šiuo metu šiitiška respublika užima penktą vietą pasaulyje pagal naftos gavybos apimtis. S. Mnuchinas sakė neprognozuojantis staigaus naftos kainų augimo, nes jos gavybą turėtų padidinti kitos šalys.
Dabar Irano vyriausybei reikės nuspręsti, ar pasekti JAV pavyzdžiu ir pasitraukti iš susitarimo, ar visgi kartu su europiečiais mėginti jį išsaugoti. Irano prezidentas Hassanas Rouhani pranešė siunčiantis savo užsienio reikalų ministrą į kitas susitarimą pasirašiusias šalis, tačiau įspėjo, kad nėra daug laiko deryboms.
Skelbdamas savo sprendimą D. Trumpas sakė: „Jei nieko nedarysime, gerai žinome, kas nutiks. Per trumpą laiką pagrindinė terorizmo rėmėja pasaulyje priartės prie tikslo įgyti pavojingiausių pasaulyje ginklų“.
JAV administracija nurodė, kad Iranui bus nedelsiant grąžintos sankcijos, tačiau įmonėms bus skirta laiko baigti veiklą. Kompanijos ir bankai, palaikantys verslo ryšius su Iranu, turės juos nutraukti, nes užsitrauks JAV vyriausybės nemalonę.
Tuo tarpu šalims, svarstančioms galimybę sudaryti kokį nors itin svarbų susitarimą su D. Trumpu, tokioms, kaip Šiaurės Korėja, pastarasis jo sprendimas tik sustiprins įtarimus, kad nereikėtų tikėtis ilgalaikių Amerikos įsipareigojimų jos pasirašytiems tarptautiniams susitarimams.
Buvęs prezidentas B. Obama, kurio administracija pasirašė susitarimą su Iranu, D. Trumpo sprendimą pavadino „nepagrįstu“.
„Pastovus sutarčių, kurias yra pasirašiusi mūsų šalis, nepaisymas gali pakirsti Amerikos patikimumą ir supriešinti mus su pagrindinėmis pasaulio galiomis“, – pažymėjo jis.
Tuo tarpu tokios šalys, kaip Izraelis ir Saudo Arabija, aršiai pliekusios susitarimą su Iranu, D. Trumpo sprendimą laiko ženklu, kad Amerika grįžta prie labiau skeptiško, atsargesnio požiūrio į santykius su priešininkais.
Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu sveikino Amerikos prezidento sprendimą ir pavadino jį „istoriniu“.
Prezidento rinkimų kampanijos metu dažnai susitarimą su Iranu kritikavęs D. Trumpas antradienį sakė, kad neseniai B. Netanyahu paskelbti dokumentai rodo, jog Iranas praėjusį dešimtmetį, ypač laikotarpiu iki 2003 metų, mėgino pasigaminti atominę bombą.
D. Trumpas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad Iranas pažeidė susitarimo sąlygas, tačiau tvirtino, kad praeityje šiitiška respublika akivaizdžiai melavo, todėl ja negalima pasitikėti.
Iranas neigia kada nors siekęs įgyti branduolinių ginklų.
JAV Iždo departamentas: sankcijos Iranui bus atkurtos per 180 dienų
Vašingtono sankcijos Iranui bus visiškai atkurtos per 180 dienų po prezidento D. Trumpo pareiškimo apie JAV pasitraukimą iš susitarimo su Teheranu, antradienį pranešė JAV Iždo departamentas.
„Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras nedelsdamas imsis veiksmų prezidento sprendimui įgyvendinti. Sankcijos bus iš naujo įvestos po tam tikrų 90 ir 180 dienų pereinamųjų laikotarpių. Pasibaigus pereinamiesiems laikotarpiams, atitinkamos sankcijos vėl visiškai įsigalios“, – sakoma Iždo departamento pranešime, paskelbtame D. Trumpui išvedus Jungtines Valstijas iš 2015 metų susitarimo tarp Irano ir Vokietijos bei penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių: Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos, Jungtinių Valstijų.
Anksčiau antradienį D. Trumpas paskelbė, kad JAV traukiasi iš susitarimo, vadinamo Bendruoju išsamių veiksmų planu (JCPOA) ir ketina atkurti sankcijas Teheranui.
Pagal JCPOA Iranas sutiko įšaldyti savo branduolinę programą mainais į skaudžių tarptautinių sankcijų panaikinimą.
Po D. Trumpo pareiškimo JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnušinas) pareiškė: „Prezidentas Trumpas nuosekliai ir aiškiai sakė, kad ši administracija pasiryžusi visokeriopai spręsti Irano destabilizuojančių veiksmų visumą. Toliau dirbsime su savo sąjungininkais, kad parengtume susitarimą, kuris iš tikrųjų atitiktų mūsų ilgalaikio nacionalinio saugumo interesus.“
„Jungtinės Valstijos nutrauks IRGC (Irano revoliucinės gvardijos korpuso) prieigą prie kapitalo, iš kurio finansuojama Irano žalinga veikla, įskaitant jo turimą didžiausio pasaulyje valstybinio terorizmo rėmėjo statusą, balistinių raketų naudojimą prieš mūsų sąjungininkus, palaikymą brutaliam Assado režimui Sirijoje, žmogaus teisių pažeidimus, nukreiptus prieš savo žmones, taip pat piktnaudžiavimą tarptautine finansų sistema“, – pridūrė Iždo departamento vadovas.
Irano parlamente sudeginta popierinė JAV vėliava
Irano parlamente deputatai trečiadienį šaukdami „Mirtis Amerikai!“ sudegino popierinę JAV vėliavą.
Demonstracija ekspromtu buvo surengta JAV prezidentui D. Trumpui antradienį paskelbus, kad jo šalis traukiasi iš susitarimo su Iranu jo branduolinės programos klausimu. Parlamentarai taip pat sudegino sutartį simbolizavusį popieriaus lapą.
Skanduotė „Mirtis Amerikai!“ Irane vartojama nuo 1979 metų Islamo revoliucijos. Ją įprasta girdėti ir šalies parlamente, tačiau trečiadienio demonstracija atspindėjo iraniečių visuomenės pasipiktinimą minėtu D. Trumpo sprendimu.
Pagal 2015 metų Irano ir šešių pasaulio galių susitarimą Teheranas sutiko apriboti savo branduolinę programą mainais į daugumos JAV bei tarptautinių sankcijų panaikinimą.
Tačiau susitarime numatyti laiko limitai ir neminima Irano balistinių raketų programa ar jo politika, vykdoma regione, įskaitant Siriją. D. Trumpas ne kartą atkreipė dėmesį į šiuos trūkumus ir vadino Bendrąjį išsamių veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) „blogiausiu visų laikų susitarimu“.
Susitarimo šalininkai yra sakę, kad jame numatytais laiko limitais buvo siekiama paskatinti tolesnes diskusijas su Iranu, per kurias galiausiai galėtų būti sprendžiami ir kiti susirūpinimą keliantys klausimai.
Daug iraniečių nerimauja dėl to, ką D. Trumpo sprendimas gali reikšti jų šaliai.
Irano rialais „juodojoje“ rinkoje jau prekiaujama po 66 tūkst. už dolerį, nors vyriausybės nustatytas kursas yra 42 tūkst. rialų. Daugelis iraniečių sako, kad nematė jokios naudos iš JCPOA.
Prasta Irano ekonomikos būklė ir nedarbas gruodį ir sausį provokavo protestus visoje šalyje, per kuriuos žuvo mažiausiai 25 žmonės, o dar beveik 5 tūkst., kaip pranešama, buvo areštuoti.