Apie M. Pompeo vizitą nebuvo iš anksto skelbta. Jis į Šiaurės Korėją atvyko jau antrąkart per kelias pastarąsias savaites, bet pirmąkart – eidamas JAV diplomatijos vadovo pareigas. Ši kelionė surengta prieš ateinantį mėnesį planuojamą precedento neturintį JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno susitikimą.
Manoma, kad valstybės sekretorius, buvęs Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas, taip pat atvyko išsivežti Šiaurės Korėjos laikomų trijų JAV piliečių ir kad jie tikriausiai buvo perkelti, ruošiantis paleisti.
Nuo vasarį vykusios Pjongčango žiemos olimpiados Korėjos pusiasalyje sparčiai besivystantis santykių atšilimas sukūrė visiškai kitokią padėtį negu buvo praietais metais, kai Kim Jong Unas ir D. Trumpas svaidėsi asmeniniais įžeidimais ir tvyrojo grėsmė, kad gali kilti karas dėl Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi ir balistinių raketų programos.
„Manome, kad kuriasi ryšiai su Šiaurės Korėja, – D. Trumpas sakė per televiziją, kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose. – Pažiūrėsim, kaip viskas klosis. Galbūt to nebus. Tačiau tai gali būti puikus dalykas Šiaurės Korėjai, Pietų Korėjai ir visam pasauliui.“
Vis tik potencialaus susitarimo detalės toli gražu nėra aiškios.
Praeitą mėnesį per istorinį susitikimą Demilitarizuotojoje zonoje Kim Jong Unas ir Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas patvirtino įsipareigojimą siekti „bendro tikslo“ – Korėjos pusiasalio „visiškos denuklearizacijos“.
Tačiau likus kelioms valandoms iki M. Pompeo vizito pradžios D. Trumpas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos traukiasi iš galingųjų šalių susitarimo su Iranu dėl jo branduolinės programos. Šis žingsnis gali apsunkinti pastangas įtikinti Pchenjaną atsisakyti savo atominio arsenalo.
„Pirmininkas Unas“
Antradienį Kim Jong Unas antrąkart per pastarąsias šešias savaites apsilankė Kinijoje ir susitiko su šios šalies prezidentu Xi Jinpingu. Šios pastangos pabrėžia Šaltojo karo laikų sąjungininkų nusiteikimą taisyti pašlijusius santykius, taip pat Pekino norą nebūti paliktam nuošalyje, vykstant dabartiniam diplomatiniam procesui.
Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ citavo Kim Jong Uno žodžius, kad Šiaurės Korėjai nebus jokios būtinybės turėti branduolinį arsenalą, „jeigu susijusios šalys atsisakys savi priešiškos politikos ir pašalins saugumo grėsmes“ Pchenjanui.
Kim Jong Unas taip pat išreiškė viltį, kad JAV ir Šiaurės Korėja imsis „laipsniškų ir vienalaikių priemonių“. Iš jo pareiškimų buvo galima suprasti, kad Pchenjanas už savo teigiamus žingsnius tikisi sulaukti skatinamųjų nuolaidų.
Kol kas neaišku, kokia bus M. Pompeo vizito darbotvarkė ir su kuo jis susitiks Pchenjane.
Valstybės sekretorius sakė žurnalistams, kad tikisi atlikti parengiamųjų darbų prieš D. Trumpo ir „pirmininko Uno“ susitikimą. Jo žodžiai buvo pašaipiai pakomentuoti apžvalgininkų.
„Pompeo nežino, kad (Šiaurės Korėjos lyderio) pavardė yra Kimas, bet neabejotinai įvaldęs visus koncepcinius ir semantinius niuansus, susijusius su fraze „Korėjos pusiasalio denuklearizacija“, – savo „Twitter“ žinutėje ironiškai rašė ginkluotės kontrolės specialistas Jeffrey Lewisas.
D. Trumpo pasitraukimas iš istorinės sutarties, suvaržiusios Irano branduolinę programą, ir pažadas grąžinti skaudžias sankcijas Teheranui, nors sąjungininkai Europoje beviltiškai ragino to nedaryti, taip pat kelia nemenką susirūpinimą.
JAV lyderis piktinosi 2015 metais sudaryta „pragaištinga“ sutartimi su Iranu, pasiekta po pusantro dešimtmečio trukusių diplomatinių pastangų, dalyvaujant Didžiajai Britanijai, Kinijai, Prancūzijai, Vokietijai, Rusijai ir ankstesnėms Amerikos administracijoms. D. Trumpas teigė, kad Vašingtonas dėl šio susitarimo pateko į „absurdišką“ padėtį.
„Man visa tai netelpa galvoje, – sakė Pusano nacionalinio universiteto analitikas Robertas Kelly. – Dabar tik kvailys patikėtų, kad JAV laikysis savo žodžio dėl branduolinės sutarties su neprognozuojama valstybe.“
Kalinami amerikiečiai
Spėliojama, kad Pchenjanas gali perduoti M. Pompeo tris areštuotus JAV pilietybę turinčius korėjiečius. Šias prognozes pakurstė Pietų Korėjos prezidentūros pareiškimas, kad tikimasi šių vyrų paleidimo.
Šios trijulės areštas yra reikšmingas vidaus politikos klausimas. Šaltiniai neseniai sakė, kad Šiaurės Korėjos laikomi JAV piliečiai buvo perkelti, o D. Trumpas praeitą savaitę užsiminė, kad artimiausiu metu reikėtų laukti svarbių žinių.
Ankstesniais atvejais Pchenjanas irgi perduodavo savo sulaikytų asmenų į Šiaurės Korėją atvykusiems svarbiems veikėjams iš Jungtinių Valstijų.
M. Pompeo vizitas surengtas tuo pačiu metu, kai Tokijuje vyksta trijų Rytų Azijos galiūnių susitikimas. Per jį Japonija, Pietų Korėja ir Kinija siekia rasti bendrą poziciją dėl pastarųjų įvykių regione.
Japonija iki šiol laikėsi griežčiausios pozicijos Šiaurės Korėjos atžvilgiu ir per dabartinį diplomatinį atšilimą buvo palikta užribyje. Tokijui nerimą kelia šio proceso tempas ir, jo nuomone, nepagrįstai švelninamas elgesys su nepatikimu Pchenjanu.
Premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) tikriausiai ragins toliau spausti Pchenjaną, kad būtų pasiekta „visiška, patikrinama ir negrįžtama denuklearizacija“, pranešė Japonijos žiniasklaida.
Tačiau Moon Jae-inas tikriausiai tokių reikalavimų nepriims.
Vienas jo biuro pareigūnas praeitą savaitę sakė, kad Seulas nori, jog trys šalys tiesiog išreikštų palaikymą anksčiau šį mėnesį Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos lyderių pasirašytai Panmundžomo deklaracijai.