„Vadinamasis „Irano susitarimas“ turėjo apsaugoti JAV ir mūsų sąjungininkes nuo Irano branduolinės bombos, ginklo, kuris tik kelia pavojų Irano režimo išlikimui“, - sakė D. Trumpas.
Savo kalboje prezidentas pabrėžė, kad „Amerika daugiau nebeskelbs tuščių grasinimų“ ir patvirtino, kad šis sprendimas - garantuotas. D. Trumpas pranešė, kad jis pradės „aukščiausio lygio“ sankcijas prieš Iraną bei dar šiandien pasirašys memorandumą.
JAV iždo departamentas „imsis neatidėliotinų veiksmų“, kad įgyvendintų prezidento sprendimą. Tvirtinama, kad sankcijos bus svarbiausias klausimas per ateinančias 90-180 dienų. Po šio laikotarpio sankcijos, teigiama, visiškai įsigalios.
Iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas patvirtino, kad JAV nutrauks Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso prieigą prie kapitalo ir taip bus nutrauktas šalies žalingų veikų finansavimas, įskaitant:
Didžiausios pasaulio teroro rėmėjos.
Balistinių raketų panaudojimą prieš JAV sąjungininkus.
Paramą žiauriam Assado režimui Sirijoje.
Savų piliečių Žmogaus teisių pažeidinėjimą.
Piktnaudžiavimą tarptautine finansų sistema.
Toks žingsnis žymi staigų JAV posūkį JAV Artimųjų rytų politikoje. JCPA (Joint Comprehensive Plan of Action) susitarimas pasirašytas 2015-ųjų vasarą ir yra laikomas vienu pagrindinių buvusio prezidento Baracko Obamos administracijos pasiekimų užsienio politikoje.
Susitarimas smarkiai apriboja Irano branduolinę programą ir šalies galimybes sodrinti uraną iki masinio naikinimo ginklams reikalingo lygmens. Mainais į tai tarptautinė bendruomenė panaikino prieš tai Iranui įvestas sankcijas ir grąžino įšaldytas lėšas tarptautinėse finansinėse institucijose.
Susitarimą parėmė JAV, Kinija, Rusija, Europos Sąjunga ir Jungtinės tautos.
D. Trumpas neslėpė, kad valstijos sekretorius Mike'as Pompeo šiuo metu aktyviai ruošiasi būsimam susitikimui su Šiaurės Korėjos lyderiu - Kim Jong Unu. „Ruošiami planai, pradedama draugystė“, - apie susitikimą kalbėjo JAV prezidentas.
Savo nuomonę apie D. Trumpo kalbą išsakė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė apgailestauja dėl šio JAV sprendimo — kovoti su branduolinių ginklų neplatinimo režimu“, - rašė jis savo Twitter paskyroje.
„Drauge dirbsime prie platesnės struktūros, kuri aprėps (Irano) branduolinį aktyvumą, laikotarpį po 2025 m., balistines raketas ir stabilumą Artimuosiuose Rytuose, ypač - Sirijoje, Jemene ir Irake“, - pridūrė E. Macronas.
Tarptautinės branduolinės energetikos agentūros atstovai, turintys teisę tikrinti Irano atominės energetikos objektus nuosekliai tvirtino, kad Iranas laikosi susitarimo gairių.
Tačiau JAV prezidentas D. Trumpas dar rinkimų kampanijos metu negailėjo kritikos susitarimui ir vadino ji „blogiausiu istorijoje“. Europos lyderiai praėjusią savaitę bandė įtikinti D. Trumpą nesitraukti iš susitarimo. Baltuosiuose rūmuose viešėjęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išreiškė paramą susitarimui. Po jo vizito Angela Merkel, taip pat apsilankiusi Vašingtone, ragino nesitraukti iš susitarimo. Theresa May paramą susitarimui išreiškė telefonu.
Pasipriešinimas susitarimui su Iranu Baltuosiuose rūmuose taip pat smarkiai išaugo prie administracijos prisijungus Nacionalinio saugumo patarėjui Johnui Boltonui ir Rexą Tillersoną valstybės sekretoriaus pareigose pakeitus Mike'ui Pompeo. Abu šie Respublikonai įvardijami kaip vanagai, remiantys griežtą poziciją dialoge su Iranu. J. Boltonas taip pat buvo vienas aktyviausių JAV invazijos Irake 2003 metais šalininkų.
JAV gynybos sekretorius Jimmas Mattisas anksčiau yra pareiškęs, kad šis susitarimas atitinka JAV nacionalinius interesus ir jį verta išsaugoti. Panašios pozicijos laikėsi ir nacionalinio saugumo patarėjas H. R. McMasteris bei buvęs valstybės sekretorius Rexas Tillersonas.
Susitarimą su Iranu palaikė Rusija ir Kinija. Irano atstovai šią savaitę pabrėžė, kad net JAV pasitraukus iš susitarimo, Techeranas žada tęsti įsipareigojimus jame. Europos Sąjunga taip pat išreiškė viltį, kad susitarimą galbūt pavyks išsaugoti.
ES ir Iranas dar kartą patvirtino įsipareigojimus
Briuselyje susitikę su Irano užsienio reikalų ministro pavaduotoju Abbasu Araghchiu, Europos Sąjungos (ES) ir trijų didžiųjų valstybių narių - Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos - atstovai patvirtino savo įsipareigojimus Irano branduoliniam susitarimui, pranešė Europos Komisijos (EK) atstovė.
ES užsienio reikalų tarnybos ir trijų didžiųjų valstybių atstovai susitiko su Irano delegacija likus vos kelioms valandoms iki laukiamo JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo. Jo metu Jungtinių Valstijų vadovas turėtų paskelbti, ar pasitrauks iš susitarimo, sukurto siekiant užkirsti kelią Iranui įgyti branduolinių ginklų.
„ES ir trys valstybės narės pasinaudojo šia proga dar kartą pakartoti, kad remia tęstinį ir veiksmingą Irano branduolinio susitarimo įgyvendinimą, kurį turi vykdyti visos (susitarimo) šalys“, - sakė EK atstovė Maja Kocijančič.
Bendrija yra pasirengusi įgyvendinti susitarimą „tol, kol Iranas vykdys savo prievoles“, po susitikimo sakė tapatybės atskleisti nenorėjęs Vokietijos užsienio reikalų ministerijos šaltinis. „Be to, artimiausiomis dienomis bus svarbu palaikyti dialogą su visomis pusėmis, kad išvengtume nekontroliuojamos (padėties) eskalavimo“, - pridūrė šaltinis.
Kuo svarbus šis susitarimas?
Pagal sunkiai pasiektą 2015 metų susitarimą Iranas sutiko įšaldyti savo branduolinę programą mainais į skaudžių tarptautinių sankcijų panaikinimą.
Tai buvo proveržis, užbaigęs 12 metų trukusią konfrontaciją tarp Irano ir Vakarų, nerimavusių, kad Teheranas kuria branduolinę bombą.
Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas turi paskelbti savo sprendimą dėl JAV sankcijų sušvelninimo, kuriuo grindžiamas šis, jo žodžiais, „labai blogai suderėtas“ susitarimas.
Toliau pateikiame faktų apie šį susitarimą – Bendrąjį išsamių veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPA).
21 derybų mėnuo
Derybos prasidėjo 2013 metų birželį, tarp Irano ir Vokietijos bei penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių: Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos, Jungtinių Valstijų.
Iki lapkričio buvo pasiektas laikinas susitarimas, kuris buvo galutinai suformuluotas 2015 metų balandį ir pasirašytas tų metų liepos 14-ąją.
JT Saugumo Taryba susitarimą priėmė 2015 metų liepos 20 dieną, o 2016 metų sausio 16 dieną jis įsigaliojo.
Pagrindinės nuostatos
Pagal susitarimą laikas, kurio Iranui reikėtų norint pasigaminti vienai bombai pakankamą skiliosios medžiagos kiekį, turi būti mažiausiai vieni metai. Tokia padėtis turi išlikti mažiausiai 10 metų.
Tarp kitų nuostatų yra Teherano sutikimas sumažinti savo turimų dujų centrifugų, kuriose uranas gali būti sodrinamas ne vien jėgainių kurui, bet ir branduoliniams ginklams, skaičių nuo daugiau kaip 19 tūkst. iki 5 060. Toks lygis irgi turi būti išlaikytas 10 metų.
Visas sodrinimas pagal susitarimą gali vykti tik viename objekte.
Iki susitarimo Iranas turėjo 12 t mažai prisodrinto urano, kurio po tolesnio sodrinimo užtektų keliems branduoliniams užtaisams. JCPA nustato, kad šios atsargos 15 metų turi neviršyti iki 300 kilogramų.
Iranui 15 metų leidžiama gaminti tik nedaug prisodrintą uraną.
Kontrolė
Tarptautinei atominės energetikos agentūrai (TATENA) įpareigota iki 25 metų reguliariai tikrinti tokius objektus kaip urano kasyklos ir centrifugų gamyklos.
JT inspektoriai devynis kartus patvirtino, kad Iranas laikosi susitarimo. Praėjusį kartą tai buvo padaryta lapkritį.
Sušvelnintos sankcijos
Susitarimas sudarė sąlygas iš dalies panaikinti tarptautines sankcijas Iranui ir atvėrė galimybes užsienio investuotojams. Kontraktus suskubo sudaryti prancūzų energetikos milžinė „Total“, automobilių gamintojos PSA ir „Renault“.
Tačiau JT embargai dėl įprastinės ginkluotės pardavimo ir balistinių raketų liko galioti atitinkamai iki 2020 ir 2023 metų.