Elitinė aukštoji mokykla „Ecole Normale Superieure“ (ENS) Paryžiuje yra viena iš daugybės Prancūzijos mokslo įstaigų, kurių darbą paralyžiavo protestai prieš prezidento Emmanuelio Macrono inicijuotą švietimo sistemos pertvarką.
Sėdimieji protestai, rengiami paskutinio kurso studentams pradedant egzaminų sesiją, smarkiai sutrikdė universitetų darbą. Strasbūro mieste ketvirtadienį protestuotojai neleido 700 kalbų studentų laikyti testo ir įsivėlė į piktą konfrontaciją su apsaugininkais.
Pagal dabar galiojančią tvarką, visiems vidurinę mokykla baigusiems moksleiviams garantuojama vieta valstybiniame universitete. E. Macrono vyriausybė, siekdama spręsti aukštųjų mokyklų perpildymo problemą ir mažinti studentų iškritimo iš universitetų rodiklius, nori įvesti griežtesnius priėmimo kriterijus.
Protestuotojai tvirtina, kad šiais planai kėsinamasi į Prancūzijos egalitarizmo tradiciją visiems žmonėms užtikrinti galimybę įgyti išsilavinimą valstybinėje aukštojo mokslo įstaigoje.
Tuo tarpu ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as išreiškė nuostabą dėl ENS, vieno iš prestižinių, valstybinei aukštojo mokslo sistemai nepriklausančių mokslo įstaigų, vadinamų „grandes ecoles“, studentų sprendimui prisijungti prie protestų judėjimo.
„Tai gana žavu, turint omenyje itin selektyvų „Ecole Normale Superieure“ pobūdį“, – sakė premjeras.
Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metais įkurtą ENS baigė iškiliausi prancūzų filosofai, tarp jų Jeanas-Paulis Sartre'as ir Michelis Foucault.
Ketvirtadienį čia buvo atšauktos visos paskaitos, o šalia universiteto budėjo riaušių policija, kai kelios dešimtys studentų po trečiadienį vakare įvykusio susitikimo pradėjo sėdimąjį protestą.
Grafičiais nutepliotos universitetų sienos
Prieš universiteto uždarymą studentų darytose nuotraukose matyti grafičiais nutepliotos sienos ir išlaužtos durys. Panašių vaizdų pastarosiomis savaitėmis buvo galima išvysti daugelyje mokslo įstaigų, kur vyko protestai.
Grafičiais su prieš policiją nukreiptais šūkiais buvo nutepliotas netgi memorialas, skirtas atminti ENS darbuotojus ir Pirmajame pasauliniame kare kritusius studentus. Tai sukėlė didžiulę pasipiktinimo audrą socialiniuose tinkluose.
Tarp protestuotojų buvo matyti ir studentų, ir alumnų, taip pat pašaliečių.
Vyriausybė apkaltino anarchistų grupuotes bandymu infiltruoti savo narius į protestų judėjimą.
Šiuo metu visiškai blokuoti trys iš 73 valstybinių šalies universitetų – Tulūzoje, Rene ir Paryžiaus priemiestyje Nantere, nors anksčiau jų būta net penkiolikos.
Kituose universitetuose protestuotojai yra užėmę kai kurių fakultetų pastatus.
Šiaurės rytiniame Nansi mieste policininkai susistumdė su maždaug 30 studentų, mėginusių užimti menų ir socialinių mokslų universiteto amfiteatrą, kur studentai ketvirtadienį turėjo laikyti egzaminą.
Studentų protestai sustiprino įvairiose visuomenės grupėse tvyrančias nepasitenkinimo nuotaikas dėl E. Macrono reformų.
Ketvirtadienį per šalį nuvilnijo nauja balandžio pradžioje pradėtų geležinkelininkų streikų banga. Jie protestuoja prieš E. Macrono numatytą skolų slegiamos valstybinės geležinkelių įmonės SNCF pertvarką.
Tačiau streikai, kaip ir studentų protestai, pastarosiomis savaitėmis pastebimai prislopo ir yra mažiau jaučiami.
Ketvirtadienį kursavo pusė iš greitųjų ir priemiestinių traukinių. Balandžio pradžioje, kai buvo paskelbtas streikas, kursuodavo vos 8 proc. traukinių.