1. „KM Ekranoplan“ („Kaspijos jūros pabaisa“)
Tai veikiau ne lėktuvas, o skraidantis laivas. „Ekranoplan“ buvo nuleistas į Kaspijos jūrą 1966 m.
Po šio keisto sovietinio karinio jūrų laivyną papildžiusio lėktuvo sparnais oro srovė sukuria aukštą spaudimą (būtent dėl to kai kurie jūriniai paukščiai sklendžia visai palei vandenį).

Kai CŽA agentai pirmą kartą palydovo nuotraukose pamatė šį paslaptingą aparatą, jie net pašiurpo ir norėjo padaryti daugiau jo nuotraukų, pritaisę fotoaparatą prie radijo bangomis valdomo aparato (planas neišdegė, nes bepiločiai per bandymus vis suduždavo).

„KM Ekranoplan“ („Kaspijos jūros pabaisa“)

Jie nerimavo ne be pagrindo. „Kaspijos jūros pabaisa“ galėjo sklęsti 650 km per valandą greičiu, jam buvo nepavojingos laivų minos, be to, jis skrido taip žemai, kad dauguma radarų jo nefiksuodavo. Vienas analitikas teigė TV kanalui „Mokslas“: „Sovietai per tris valandas galėjo įsiveržti į San Fransiską, o mes nebūtume supratę, kad jie čia, kol jie nebūtų pasirodę.“

Kai 1980 m. pirmoji pabaisos versija sudužo ir nuskendo Kaspijos jūroje (kur ir šiandien tebeguli), 1987 m. pastatė naują variantą – ekranoplaną „Lun“ su šešiomis branduolinėmis raketomis „Moskit“ ant nugaros.

Nors ekranoplanai suteikė naujų dimensijų kariniam jūrų laivynui, jų buvo atsisakyta, nes Sovietų Sąjunga žlugo ir pritrūko pinigų. „Lun“ tebestovi pietinėje Rusijos pakrantėje.

2. Sraigtinis visureigis „Zil 4904“
Pelkių žvėrį – sraigtaeigį „Zil 4904“ varė du aliuminio pontoniniai tiltai, įsukti į sriegį, kuris sriegdavo į pažliugusią žemę, kaip grąžtas į medieną. „Zil“ galėdavo dumti per sniegą dideliu greičiu, aplenkti bet kokį plaukiantį žmogų atvirame vandenyje, važiuoti per pelkes.

Sovietų laikais nerado, kur naudoti šią didžiulę mašiną, taigi „Zil 4904“ greitai išėjo į poilsį. Vėliau pradėjus skrydžių į kosmosą programą, buvo sukurta mažesnė versija – „Zil-2906“. Mažasis „Zil“ paimdavo kosmonautus, nusileidžiančius kapsulėse Kazachstane. Mažasis antrininkas ir šiais laikas funkcionuoja – priklauso kosmonautų paieškos ir gelbėjimo tarnybai „Žydroji paukštė“.

Sraigtinis visureigis „Zil 4904“

3. Aerorogės „Sever-2“

Šias juokingas aeroroges 1959 m. sukūrė sovietų inžinieriai – jie įdėjo reaktyvinio lėktuvo „Jak-12“ variklį į sedaną „GAZ M20“ ir pritaisė prie šio kūrinio teflonu dengtas slides.

Aerorogių darbas buvo gana nuobodus. Jomis užšalusiomis upėmis gabendavo paštą į tolimus kaimus Rusijos šiaurėje. „Sever-2“ turėjo daug trūkumų – sunkiai užvažiuodavo ant kalvų, slidinėdavo siaurais miškų keliais, o vietos pašto kroviniui buvo labai nedaug.

Aerorogės „Sever-2“

Po trejų metų „Sever-2“ pakeitė tvirtesnėmis, erdvesnėmis aerorogėmis „KA30“, kurios tarnavo iki dešimto dešimtmečio.

Iš visų sukurtų „Sever-2“ aerorogių išliko tik vienerios, jos eksponuojamos Maskvos centriniame karinių oro pajėgų muziejuje.

4. Reaktyvinis sovietinis traukinys

Pirmas ir paskutinis SSRS reaktyvinis traukinys buvo pastatytas 1970 m. Tai buvo eilinis lokomotyvas su išgaubta metaline nosimi priekyje ir dviem ant stogo pritaisytais reaktyvinio lėktuvo „Jak-40“ varikliais.

Reaktyvinis sovietinis traukinys

Eksperimentinis traukinys 1972 m. pasiekė 250 km per valandą greitį tiesioje atkarpoje, apie jį išsamiai rašė propagandinis sovietinis laikraštis „Pravda“. Deja, kaip rašė tas pats „Pravda“, „nugabenti keleiviams iš Maskvos iki Nevos krantų (Sankt Peterburge) reikia šešių tonų reaktyvinio kuro.“ Tai beveik tris kartus daugiau kuro, nei tokiai pačiai kelionei sunaudotų šiuolaikinis „Boeing 737“.

Traukinys nustojo važinėti 1975. Jį paliko stovėti ir irti ant senų bėgių. 2014 m. rado tik jo griuvėsius.

5. Sraigtasparnis „Mil V-12“

Šis didžiausias pasaulyje sraigtasparnis 1968 m. buvo pagamintas Maskvos sraigtasparnių gamykloje „Mil“.

Didžiulio prototipo ilgis buvo 67 m. Kad sraigtasparnis pakiltų, jam reikėjo šešių narių įgulos – taip pat ir elektriko. Sraigtasparnio užduotis buvo atmušti tarpžemynines branduolines raketas.

Mil V-12

1969 m. drąsi įgula pakilo sraigtasparniu į 2,25 km aukštį, gabendama 40 000 kg svorį. Šio pasaulinio sraigtasparniu pakelto svorio rekordo iki šiol niekas nepralenkė.

Atlikus įvairius bandymus, „V-12“ liko be darbo. 1974 m. du sraigtasparnius išsiuntė į poilsį. Vienas šiuo metu eksponuojamas Centriniame karinių oro pajėgų muziejuje netoli Maskvos.

2009 m. milžiniškas sraigtasparnis tapo balandžio 1-osios pokštu – jį pristatė kaip pirmą pasaulyje sraigtasparnį, kuriame įrengtas penkių žvaigždučių skraidantis viešbutis.