M. Pompeo taip pat sakė, kad JAV „visiškai remia“ Izraelio teisę gintis, ir atsisakė kritikuoti Izraelio kariškius už kovinių šaudmenų naudojimą prieš palestiniečių protestuotojus prie Gazos Ruožo sienos.

Jis kalbėjo Jordanijos sostinėje Amane, baigdamas savo, kaip JAV diplomatijos vadovo, pirmosios užsienio kelionės etapą Artimuosiuose Rytuose.

M. Pompeo paragino palestiniečius grįžti prie seniai įstrigusių taikos derybų su Izraeliu. Pasak jo, JAV sutiktų su dviejų valstybių sprendiniu, jei su tuo sutiktų abi konflikto šalys, ir pavadino tai „tikėtinu rezultatu“.

Tačiau jis nesutiko su Jordanijos užsienio reikalų ministro Aymano Safadi apibūdinimu, kad Izraelio ir palestiniečių konfliktas yra „pagrindinė nestabilumo priežastis“ regione.

„Šalys galiausiai priims sprendimą dėl to, koks yra teisingas sprendinys. Mes tikrai atviri dviejų šalių sprendiniui kaip tikėtinam rezultatui“, – sakė M. Pompeo bendroje spaudos konferencijoje su A. Safadi.

Tačiau, pasak JAV valstybės sekretoriaus, tam palestiniečiai turi grįžti prie politinio dialogo.

„Išspręsti šį konfliktą yra svarbi (pastangų) pasiekti stabilumą Artimuosiuose Rytuose dalis, – sakė jis. – Tiksliai kaip vertinti ją tarp visų įvairių iššūkių – aš tai atidėsiu... Teikti visą pagalbą, kokią tik galime, kad abi šalys pasiektų sprendinį, Jungtinėms Valstijoms yra nepaprastas prioritetas.“

A. Safadi spaudos konferenciją pradėjo numanomu raginimu Vašingtonui labiau pasistengti užbaigti šį konfliktą.

„Tai pagrindinė nestabilumo priežastis regione ir jo išsprendimas yra raktas siekiant taikos ir stabilumo, kurių norime, – sakė jis. – Taip, dviejų valstybių sprendiniui metamas iššūkis. Taip, yra daug kliūčių. Bet kokia alternatyva? Negalime atsisakyti pastangų, perspektyvios alternatyvos nėra.“

M. Pompeo komentarai pasirodė baigiantis jo dviejų dienų vizitui Izraelyje ir Jordanijoje, kurio metu jis nebuvo susitikęs su palestiniečių atstovais.

Nuo gruodžio, kai D. Trumpas paskelbė, kad JAV pripažįsta Jeruzalę Izraelio sostine, palestiniečiai iš esmės boikotavo kontaktus su Amerika. Palestiniečiai nori, kad Rytų Jeruzalė, kurią Izraelis 1967 metais užėmė ir vėliau aneksavo, taptų jų būsimos valstybės sostine.

M. Pompeo vizitas vyksta vos dvi savaitės prieš gegužės 14-ąją planuojamą naujos JAV ambasados atidarymą Jeruzalėje ir tikėtinus masinius palestiniečių protestus kitą dieną.

Pastaraisiais mėnesiais 39 palestiniečiai žuvo ir daugiau kaip 1,6 tūkst. buvo sužeisti per savaitinius protestus palei Gazos Ruožo sieną su Izraeliu. Dėl to žmogaus teisių gynimo organizacijos pirmadienį paprašė Izraelio Aukščiausiojo Teismo suvaržyti ar uždrausti kovinių šaudmenų naudojimą. Organizacijų teigimu, mirtinos jėgos naudojimas prieš neginkluotus protestuotojus yra neteisėtas. Tuo tarpu Izraelio kariškiai tvirtina, kad protestai pasienyje yra seno konflikto su Gazos Ruožą valdančiu judėjimu „Hamas“ dalis, todėl taikytinos ginkluoto konflikto taisyklės. Izraelis „Hamas“ laiko teroristine organizacija.

Paklaustas apie šią situaciją M. Pompeo apie „pastarųjų dienų ir mėnesių veiklą Gazoje“, sakė: „Mes tikrai manome, kad izraeliečiai turi teisę gintis, ir visiškai tai remiame.“

Be sprendimų dėl Jeruzalės, D. Trumpo administracija palestiniečius pastaraisiais mėnesiais papiktino uždarydama jų biurą Vašingtone, nors jis tebesprendžia su derybomis susijusius klausimus. Vašingtonas taip pat sumažino finansavimą JT agentūrai, kuri remia palestiniečius Vakarų Krante, Gazos Ruože ir kitur regione, ir sustabdė visą dvišalę pagalbą palestiniečiams.

Nors Baltieji rūmai praėjusį mėnesį parėmė konferenciją dėl pagalbos Gazos Ruožui, palestiniečiai joje nedalyvavo. Be to, atrodo įstrigęs ir taikos planas, pasiūlytas D. Trumpo žento ir aukšto rango patarėjo Jaredo Kushnerio bei specialiojo pasiuntinio tarptautinėms deryboms Jasono Greenblatto.