Per eismo įvykį V. Uglevas išvengė labai rimtų sužalojimų, tačiau, nepaisydamas mėlynių ir sumušimų, primygtinai tvirtino, kad incidentas įvyko atsitiktinai, be to, teigė nenustosiantis atvirai kalbėti, kad ir kaip baimintųsi dėl savo paties saugumo.
Grįžęs iš ligoninės, V. Uglevas patikino, kad Maskvos neigimas prisidėjus prie bandymo nužudyti Sergejų ir Juliją Skripalius, neatlaikys detalaus nagrinėjimo, rašo „The Independent“.
„Rusijos paaiškinimas neatitinka jokių kitų paaiškinimų. Tai, ką sako [Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus] Lavrovas, paprasčiausiai negali būti tiesa žvelgiant iš mokslinės perspektyvos“, – sakė chemikas.
Eismo incidentas, per kurį nukentėjo V. Uglevas, įvyko jam einant pėsčiųjų perėja netoli savo namų Anapoje – mieste Juodosios jūros pakrantėje. Tai nutiko praėjus kelioms dienoms po to, kai mokslininkas viešai pareiškė: „Jei klausiate, kas pagamino medžiagą, kuria buvo apnuodyti Skripaliai, t. y. kas tas žmogus ir iš kokios jis šalies, galiu atsakyti, kad gali būti, jog ją pagaminau aš.“ V. Uglevas taip pat pridūrė, kad gamyba buvo užsiimta Šichanuose, mieste netoli Saratovo, veikiančioje valstybinėje laboratorijoje, kurioje pats tuo metu dirbo.
Paprašytas papasakoti apie eismo įvykį, 71-ų metų V. Uglevas prisiminė, kaip eidamas per gatvę pastebėjo artėjantį automobilį, nė nemėginusį sumažinti greičio. Mokslininkas sako iš karto pasileidęs bėgti, tačiau supratęs, jog nuo smūgio neišsisuks, kad nepakliūtų po ratais, užšoko ant transporto priemonės kapoto ir trenkdamasis į priekinį automobilio stiklą patyrė galvos sužalojimų.
V. Uglevas sutiko parodyti ant galvos ir rankos likusius nubrozdinimus, bet paminėjo, kad incidentas, jo įsitikinimu, įvyko atsitiktinai.
Vis dėlto paklaustas, ar mano, kad dėl atskleistos informacijos gali sulaukti susidorojimo, V. Uglevas atsakė: „Visi bijo, bet baimę reikia suvaldyti. Nuolat primenu sau vienos dainos žodžius: „Esu laisvas, pamiršau, ką reiškia baimė, bet visada dairausi, ar nekyla pavojus“.“
V. Uglevas laikosi nuomonės, kad preparato „Novičiok“ išpuolio prieš Skripalius vykdytojai beveik niekaip negalėjo įsigyti arba pasigaminti patys.
„Juodojoje rinkoje tokio daikto nėra, o pagaminti jį gali tik profesionalai, be to, tinkamomis laboratorinėmis sąlygomis. Kad ir kas būtų to išpuolio vykdytojas, jis turėjo būti profesionalas“, – paaiškino mokslininkas.
V. Uglevas įsitikinęs, kad buvęs MI6 agentas S. Skripalis ir jo duktė mirties išvengė todėl, kad panaudota „dozė buvo nepakankama, jie dėvėjo storus drabužius, o po pirminio kontakto su medžiaga galbūt nusiplovė rankas, kaip kad daro kiekvienas normalus žmogus“.
Per interviu, kurį sutiko duoti Bulgarijos televizijos kanalu bTV transliuojamai žurnalisto Svetoslavo Ivanovo vedamai laidai „120 Minutes“, rusų chemikas prisiminė, kaip laboratorijoje būdavo atliekami „Novičiok“ transportavimo eksperimentai.
Medžiagą, anot jo, galima gabenti kokioje nors mažoje, už lūpdažio ar klijų tūtelę ne didesnėje dėžutėje.
„Tas, kuris ištepė medžiaga Skripalių durų rankeną, nuo užkrato galėjo apsisaugoti mūvėdamas pirštines, kurias vėliau sunaikino, taip pat trumpam sulaikydamas kvėpavimą“, – aiškino V. Uglevas.
Svarstydamas pasikėsinimo nužudyti priežastis, mokslininkas kalbėjo: „Kodėl amerikiečiams arba anglams galėtų prireikti žudyti Skripalius? Sakoma, kad jie galėjo taip padaryti, bet kam kėsintis į dukterį?“
Nepakankamai stipri paralyžiuojamoji nuodingoji medžiaga, V. Uglevo teigimu, nėra mirtina.
Skripalių istorija įrodė, kad viską lemia dozė. Mokslininkas pats sako kartą patekęs į gana keblią situaciją, kai dirbo laboratorijoje. „Keli lašai užlašėjo ant dešiniosios rankos. Penketą, o gal šešetą metų jutau, kad tos rankos oda sudirgusi, bet tai ir viskas“, – sakė jis.
V. Uglevas tvirtai įsitikinęs, kad prieš Skripalius panaudotas „Novičiok“ buvo iš laboratorijos, kurioje jis dirbo. „Tai matyti iš spektrometro rodmenų, fluoro pėdsakų, molekulinės masės ir kitų duomenų, kurie pastaruoju metu buvo atsiųsti“, – dėstė mokslininkas.
Keletas Kremliaus nemalonėn patekusių asmenų vis dėlto abejoja, ar V. Uglevui pavyks išsisukti nuo susidorojimo, jei jis ir toliau nevengs atvirų pasisakymų. Pavyzdžiui, Vilas Mirzajanovas, ne vienus metus preparato „Novičiok“ testavimui ir kūrimui skyręs mokslininkas, vėliau pats prabilęs apie tokios medžiagos egzistavimą, kalbėdamas su „The Independent“ pasakė: „Bet kas pasakytų, kad V. Uglevo sprendimas likti Rusijoje, pasakius tai, ką jis ir pasakė, yra savižudiškas žingsnis. Būtų geriau, jei apie tokius dalykus jis būtų kalbėjęs išvykęs į užsienį. Dabar jis turi būti labai atsargus.“
„Mane gina Jungtinių Valstijų vyriausybė. Ji užtikrina tam tikrą saugumą. Tačiau V. Uglevo kalbos apie „Novičiok“ būnant toje šalyje šiuo metu atrodo labai neapgalvotos“, – tęsė dabar Jungtinėse Valstijose gyvenantis V. Mirzajanovas.
V. Mirzajanovas neteko darbo ir net atsidūrė už grotų, kai atskleidė tiesą apie naujos kartos cheminį ginklą, kuris, kaip tada nurodė, buvo slapta gaminamas Rusijoje. Šią informaciją per Rusijos žiniasklaidą jis paviešino 1991-aisiais, kai susirūpino ir sunerimo dėl to, ką slėpė šalies karinių pajėgų vadai.
Viena iš jo pyktį sukėlusių paslapčių ir buvo „Novičiok“. Įsikišus Jungtinių Valstijų vyriausybei ir Soroso fondui, kaltinimai buvo atšaukti, be to, buvo suteiktas prieglobstis JAV.
„Juk tai, ką jis kalba, prieštarauja [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino pozicijai, kurios šis laikosi reaguodamas į „Novičiok“ ir Skripalių istoriją. Kaip tik todėl ir kyla pavojus, – samprotavo V. Mirzajanovas. – Nuo tada, kai pats buvau atsidūręs kalėjime, situacija gerokai pasikeitė. Rusijos ir Vakarų santykiai yra tokie prasti, kad amerikiečiai jau nesugebės padėti tokiems asmenims kaip jis. Tai labai pavojingi laikai tiems, kurie drįsta nusižengti valdžią savo rankose turinčiųjų taisyklėms.“