Vieną 1976 metų dieną jie gavo laišką iš Indijoje gyvenančio draugo, kuris teigė atradęs „gyvenimo prasmę“. Taigi Noa šeima – tėvai ir trys vaikai – nusprendė aplankyti Indijos Punos mieste buvusį ašramą, kur prieštaringai vertinamas guru Bhagwanas Shree Rajneeshas, dar žinomas Osho vardu, pamokslavo apie Rytų misticizmą, Vakarų filosofiją ir laisvąją meilę, skatindamas ryškiai oranžiniais apdarais pasidabinusių tarptautinių sekėjų sąmoningumą ir žadėdamas utopinį gyvenimą.
Apie 1990 metais mirusį B. S. Rajneeshą ir jo judėjimą prisiminta per „Netflix“ ėmus rodyti dokumentinį serialą „Laukinė laukinė šalis“ (Wild Wild Country). Jame pasakojama apie bendruomenę, kuri buvo įkurta JAV Oregono valstijoje (ją įsteigė šio judėjimo pasekėjai, 1981 metais buvo išvaryti iš Indijos) bei tai, kaip jie sutarė su vietos gyventojais (kitaip tariant – nesutarė).
Britų dienraščio „The Guardian“ žurnalistas susitiko su Noa, kuriam dabar 46 metai, vienoje kavinėje Noting Hile, vakarinėje Londono dalyje, pasikalbėti apie serialą. Jis parašė teigiamą atsiliepimą apie jį. Tai neįtikėtina istorija, pasakojanti apie nepasitikėjimą, nesusipratimą, įtaką ir politiką, baimę ir neapykantą, kuri privedė prie mėginimo nusižudyti, terorizmo ir cheminių ginklų panaudojimo. Tačiau žurnalistą labiausiai domino gyvenimas sektoje, ypač vaiko akimis. O Noa toks buvo. Iš pradžių Punoje, o vėliau Oregone.
Punoje Noa šeima greitai suprato, kad čia bus jų naujas gyvenimas. Didžiojoje Britanijoje pardavę savo ūkį, jie sugrįžo į Indiją: Noa tėvai, Noa ir jo jaunesnis brolis.
Noa pamena, kaip susitiko su Rajneeshu, kad jiems būtų suteikti nauji vardai. Jis pamena, kaip lakstė su kitais vaikai, ir šie jo vis klausinėjo: „Koks tavo naujasis vardas?“. Tačiau jis niekaip negalėjo prisiminti ir vis klausinėjo mamos. Noa Maxwello naujasis vardas buvo Swami Deva Rupamas.
Netrukus Noa tėvai apsigyveno atskirai, o Noa gyveno vaikų trobelėje. „Mes buvome labai artima aštuntojo dešimtmečio vidurinės klasės šeima, tačiau per trumpą laiką mus išskyrė“, – pasakojo jis.
Vaikų trobelė buvo aštuonkampio formos bambukinis statinys su dviaukštėmis lovomis. Noa ir kiti vaikai, atkeliavę iš Australijos, Vokietijos ir Amerikos, ten buvo palikti tvarkytis, kaip išmano. Ašrame buvo mokykla, „kuriai vadovavo toks išprotėjęs anglų hipis, vardu Sharma, turėjęs ilgus šviesius plaukus ir grojęs gitara, ir mes su juo dainuodavome. Nežinau, kiek ten buvo svarbu, ar mes lankėme mokyklą ar ne, bet kai galiausiai, būdamas dešimties grįžau į šią šalį, nemokėjau nei skaityti, nei rašyti, nei suskaičiuoti, kiek bus du plius du“.
Vieno dalyko Indijoje Noa išmoko – rūkyti, o būdamas šešerių jis netyčia apsisvaigino suvalgęs pyrago su kanapėmis.
Viena iš labiausiai šokiruojančių „Netflix“ dokumentinio serialo dalių, kurią vienas vokietis nufilmavo Punos ašrame, vaizdavo tai, kas atrodė kaip smurto persmelkta orgija kambaryje su minkštomis sienomis ir grindimis. Pats Noa niekada nematė tokių dalykų, tačiau keistų elgesio modelių prisižiūrėjo į valias.
Juokas buvo būdas pasakyti, kad „priimu savo jausmus“, ir vieną naktį tūkstančiai žmonių staiga ėmė isteriškai juoktis, juokėsi taip, jog net byrėjo ašaros. Noa taip pat žinojo apie seksą. „Nuolat girdėdavau besimylinčius žmones. Visą naktį santykiaudavo kaip babuinai, gibonai“, – sakė jis.
Vaikas žinojo ir tai, kad jo tėvai turi skirtingų sekso partnerių. Ar jį tai liūdino?
„Niekada to neparodžiau. Faktas buvo tas, ypač iš mano tėvo pusės, kad tai fantastiška, tu esi fantastiškas. Todėl buvau fantastiškas. Žinau, kad mano mamai sekėsi žymiai sunkiau. Ji netgi prisipažino, kad jau abejoja mūsų poelgio tinkamumu. Teoriškai jie vis dar buvo kartu, tačiau mes nebegyvenome kaip šeima“, – pasakojo Noa.
Tam tikra prasme jam suteikta nepriklausomybė išėjo į naudą, pripažįsta Noa. „Bet jeigu gyvenime neturi jokių ribų, pasaulis yra gana baisus“, – sakė jis. Ribų, ar, tiksliau sakant, jų nebuvimas, iškyla vėl ir vėl.
Noa sako suprantąs, kodėl Rajneeshas taip traukė žmones: savo aura, savo nepaprastu balsu, savo charizma. „Tačiau giliai širdyje manau, kad jis buvo labai kaltas, kaltas dėl to, kad apleido savo žmones ir daugeliui jų padarė didelės žalos“, – mano vyras.
Noa nepatinka matyti jo nuotraukų dėl labai svarbių priežasčių. „Man gyvenimo prasmė yra šeima, šeimyniniai santykiai. O visa tai buvo begėdiškai atmesta manant, kad tie vaikai užaugs laimingi bėgiodami toje laukinėje vietoje“, – sakė Noa.
Iš tiesų sunku susieti šį laisvai bendraujantį ir iškalbingą vyrą, siurbčiojantį kavą, su nutrūktgalviu hipiu vaiku, laisvai bėgiojančiu basomis Indijoje ir nesilaikančiu jokių ribų. Tik jo akyse galima pamatyti žvilgsnį, kuris sako: „Taip, esu visko matęs“.
Noa su šeima Punoje praleido ketverius metus. Vėliau, augant įtampai tarp ašramo ir Indijos valdžios, Rajneeshas su savo pasekėjais persikėlė į Jungtines Valstijas ir įkūrė komuną viename dideliame ūkyje Oregono valstijoje. Štai kur prasideda „Laukinės laukinės šalies“ istorija. „Netlifx“ serialo žvaigždė/blogietė yra Rajneesho asmeninė padėjėja/leitenantė Ma Anand Sheela, kuri aktyviai prisidėjo prie spartaus Radžnešpuramo miesto sukūrimo – naujo miesto, kuris išdygo „vidury laukų“.
Noa prisimena Sheelą kaip labai pasitikinčią savimi, linksmą ir „kietą“. „Tačiau žinojau, nes girdėjau tai iš savo tėvų, kad ji buvo negailestinga. Ir manau, kad buvo akivaizdu, jog ji turėjo galią“, – pasakojo Noa.
Jo tėvas kartą susiginčijo su Sheela dėl vištų ir buvo iš karto nušalintas nuo ūkininkavimo reikalų, apie kuriuos daug žinojo, ir buvo paskirtas budėti gaisrų stebėjimo bokšte. Noa mama prižiūrėjo karves. Nė vienas iš jų nepriklausė artimam Sheelos žmonių ratui.
Noa pamena, kiek daug ir sunkiai visi dirbo. Žiemos buvo šaltos, o vasaros itin karštos. Jis gyveno su kitais vaikais ir, kol tėvai plušo, galėjo mėgautis nerūpestinga vaikyste. Viena vertus, viskas atrodė tiesiog nuostabu.
Noa papasakoja ir vieną itin liūdną prisiminimą. „Vieną vakarą mes gavome alaus statinaitę, vis gėrėme ir gėrėme. Staiga aš pirmą kartą gyvenime prisigėriau. Gerai pagalvojus, dešimtmečiui tokia patirtis pernelyg ankstyva. Apgirtęs ėmiau raudoti mamos ir tėčio. Tą akimirką man jų labai reikėjo“, – pasakojo Noa.
Dokumentiniame seriale apie šią bendruomenę daugiausia dėmesio skiriama priešpriešai su vietos gyventojais. „Jie buvo mūsų priešai, – sakė Noa. – Kvaili, tradiciniai, konservatyvūs žmonės.“
Komunos gyventojai – sanjasinai – manė esą geresni už kitus, apie tai kalbama ir dokumentiniame seriale. Noa buvo kaip reikiant nustebęs, kai, ištrūkęs iš sektos, susitiko su mamos drauge: ši buvo iškalbinga, išmintinga ir įdomi. „Maniau, kad tokie gali būti tik sanjasinai“, – sakė jis.
Jo nuomone, seriale per daug koncentruojamasi į sanjasinų ir vietos gyventojų konfliktą. „Tai įdomu, tačiau vidinė istorija įdomesnė. Kodėl tiek daug protingų vidurinės klasės žmonių, tokių kaip mano šeima, ėjo ten, kur pakliuvo – į patį tamsos epicentrą. Kaip ir kodėl tai įvyksta? Tarsi idealas yra svarbiau už realybę, baisu, kaip greitai galima prarasti to, kas teisinga pasaulyje, supratimą“, – sakė vyras.
Tuo metu Noa nežinojo apie skandalus, apie kuriuos pasakojama seriale: imigracinį sukčiavimą, kaip sanjasinai vykdavo į įvairias šalies dalis ir tuokdavosi, kad galėtų likti Jungtinėse Valstijose, apie 751 žmogaus apnuodijimą Delzo mieste, kur buvo apnuodytos salotos vietos restoranuose. Dar vienas skandalingas faktas: autobusais buvo atvežta daug benamių, siekiant laimėti vietos apygardos rinkimus. Iš tiesų Noa jau buvo išvykęs, kai tai vyko, nors ir pamena, kad ašrame buvo atsiradę daug benamių žmonių – tai pastebėjo atvykęs aplankyti savo tėvo.
Ir kaip jis galėjo žinoti? Juk tada dar buvo vaikas, tai buvo jo gyvenimas. Kaip ten bebūtų, net ir vaikas pradėjo justi augančią įtampą, kovą dėl įtakos ir ginklus.
1986 metais Sheela prisipažino savo kaltę dėl mėginimo nužudyti, elektroninio pasiklausymo komunoje, taip pat savo vaidmens imigraciniame sukčiavime ir apnuodijimo atvejų. Kartu su dviem kitais lyderiais ji buvo nuteista kalėti.
Kai 1993 metais Veiko mieste FTB pareigūnai šturmavo sektos lyderio Davido Koresho kompleksą ir žuvo 76 žmonės Noa buvo sukrėstas iki širdies gelmių. Staiga jis suvokė, kad jo šeimai galėjo nutikti tas pats.
Noa motina panoro išvykti. Jai nepatiko gyventi Punoje. Jie sugrįžo į Didžiąją Britaniją. Santuoka iširo. Ji norėjo liki Norfolke, o tėvas norėjo grįžti į Oregoną. Noa ir jo broliui buvo leista rinktis. „Pamenu, kaip sėdėjau ant automobilio galinės sėdynės, ir jie paklausė: „Ką tu nori daryti?“ Aš atsakiau: „Noriu likti ir eiti į mokyklą, išmokti dalykų“. Noa brolio sprendimas buvo toks pat.
Toks buvo Noa atsakas į jo neeilinę vaikystę: eiti visiškai priešinga linkme. „Norėjau būti kuo įmanoma normalesnis“, – sakė jis. Ir dėl to nė akimirkai nepasigailėjo.
„Jeigu būčiau likęs ten ilgiau, manau, kad tas atsiskyrimas nuo realiojo pasaulio būtų dar stipresnis. Tokį jausmą patiriu bendraudamas su vaikais, kurie ten pasiliko ilgiau. Įsivaizduoju, kaip tampa sunku prisitaikyti, ir galiausiai dar giliau įsikimbi į tą kraštutinį pasaulį“, – sakė jis.
Lankyti vietinę vidurinę mokyklą nebuvo lengva. Jį dar kurį laiką visi vadino Rupamu, nes vardo jis nenorėjo keisti iš lojalumo tėvui. Tačiau galiausiai jis pritapo, adaptavosi. Jis aiškino, kad jo indiškas vardas, nes tėvas ūkininkavo Indijoje. Apie ašramus jis nepasakojo.
Vėliau spaudoje pasirodė pranešimų apie sekso kultą, jo guru ir visus tuos „Rolls Royce“ automobilius. Noa ėmė suprasti, kaip viskas buvo iš tikrųjų, ir jis nenorėjo su tuo turėjo ką nors bendro.
Vėliau berniukas ėmė veltis į įvairias bėdas. Ne todėl, kad buvo maištingas, jam tiesiog vis sunkiau sekėsi egzistuoti realiame pasaulyje. Galiausiai močiutė sumokėjo už jo mokslus hipiškoje privačioje mokykloje, kur gimė Noa noras tapti aktoriumi.
Vieną dieną mokyklos direktorius sušaukė skubų susirinkimą, nes į miestą turėjo atvykti pavojingi žmonės iš sekso kulto, vadinamo sanjasinais. Dėl to buvo parodytas perspėjantis vaizdo įrašas. Ir spėkite, kieno veidas buvo parodytas pirmame kadre? Ogi Noa. Laimei, jo niekas neatpažino, nes įrašas buvo padarytas prieš kelerius metus.
Sanjasinai ir toliau veikė skirtingose vietose, įvairiose grupėse, kol neatėjo Radžnešpuramo galas ir Rajneesho galas. Jo tėvas vis dar aktyviai dirba su jais, o mamą kamuoja skausmas ir kaltė.
O ką jaučia Noa? Jis jaučia gana prieštaringus jausmus – pyktį ir dėkingumą. Jis daug ko išmoko. Įvairių būdų susidoroti su vaikyste be ribų, suvokė, kaip tai baisu, sužinojo, kaip galima piktnaudžiauti galia, kaip emocijos gali tapti nebekontroliuojamos. Ir jis labai atsargiai žiūri į įvairius dvasinius vadovus bei guru.
Nepaisant to, sektoje praleistas laikas jam suteikė daug žinių apie žmones. Jis iš tiesų tapo aktoriumi ir prisistato Rupamu Maxvellu. O vėliau ėmėsi vadinamojo koučingo ir pataria savo klientams asmenybės tobulinimo klausimais.
Noa vedęs. Jo žmona yra kilusi „iš tikrai geros airių katalikų šeimos, ir man tas labai patinka“. Jie augina tris vaikus – 17, 16 ir devynių metų.
Koks jis tėvas? „Net toks geras, kaip galvoju. Mano vyresnieji vaikai yra sakę, kad su jais būdavau per piktas, kai jie buvo maži, ir panašiai. Tačiau man svarbiausia gyvenime yra šeima, kad mama ir tėtis tave remtų ir padėtų augti šiame pasaulyje“, – sakė vyras.
Jis teigia kalbėjęs su savo vaikais apie ašramą. Dabar jis jau gali apie tai kalbėti ir sako, kad vaikai yra supratingi, nuovokūs, išlaikantys pusiausvyrą. „Dabar jie veikiausiai eis ir įstos į kokią nors sektą“, – juokavo Noa.