Jei viskas eisis gerai, kada nors apie šį įvykį vaikai mokysis iš istorijos vadovėlių, nes tai yra didžiulis žingsnis taikos link. Aišku, Pietų Korėja stengsis tinkamai priimti svečius ir jiems siūlys įvairių valgių. Dėl vieno iš jų jau kyla pykčiai, tačiau ne Šiaurės Korėjos, o Japonijos pusėje.
Japonija pyksta dėl mangų deserto, jau pavadinto „žmonių pavasario“ vardu. Mangai yra svarbi Azijos virtuvės detalė ir dėl šių vaisių niekas tikrai nepyksta.
Japonija reiškia protestus dėl dekoracijai panaudoto Korėjos pusiasalio žemėlapio. Jame nėra jokių linijų, skiriančių Šiaurės ir Pietų Korėją – tai vienybės simbolis. Tačiau čia yra kelios salos, kurios, Japonijos manymu, Pietų Korėjai nepriklauso.
Tai – Dokdo salos, kurias japonai vadina Takešima. Jos yra labai uolėtos, beveik niekas ten negyvena. Dokdo salos yra Japonijos jūroje, iš viso jų gal apie 90, tačiau šis skaičius nuolat svyruoja – mažesnės salos tai dingsta, tai vėl atsiranda.
Bendras salų plotas yra apie 187 tūkstančius kvadratinių metrų. Čia yra keli statiniai, gyvena keli Pietų Korėjos pareigūnai ir švyturio prižiūrėtojai. Japonija yra įsitikinusi, kad salos turėtų priklausyti jai.
Įdomu tai, kad abi pusės savo ginčus remia istoriniais dokumentais. Dar viduramžiais salos vadintos korėjiečių teritorija, vėliau – japonų. 1905 metais Japonija įtvirtino salas kaip savo teritoriją, o 1952 metais tai padarė Pietų Korėja, kuri Dokdo salas valdo iki šiol.
Iki karinių veiksmų šis ginčas tikriausiai taip niekada ir nepereis, bet kažin, ar sulauksime kokio nors jo sprendimo. Pietų Korėja mano, kad jei salose nebūtų žmonių, jose greitai išsilaipintų japonai. Pastarieji, beje, taip pat yra tos pačios nuomonės.
Tokijas ir Seulas nesutinka ne tik dėl salų. Seulas pabrėžia, kad Japonija taip niekada ir neatsiprašė dėl savo veiksmų Antrojo pasaulinio karo metais. Tuo tarpu Tokijas paprieštaravo Seulo ketinimams statyti monumentą korėjietėms, kurios Antrojo pasaulinio karo metu buvo priverstos dirbti prostitutėmis Japonijoje.
Tuo tarpu Šiaurės Korėja mano, kad Dokdo salos yra Pietų Korėjos teritorijoje ir atmeta Japonijos pareiškimus, todėl toks desertas Korėjos pusiasalyje jokių neigiamų emocijų nekelia.
Japonijos Užsienio reikalų ministerija jau oficialiai paprašė tokio deserto netiekti. Neaišku, ar korėjiečiai tokiam reikalavimui paklus. Tačiau akivaizdu, kad salos ten buvo pažymėtos tyčia – didesnės salos, dėl kurių ginčų nėra, nebuvo atvaizduotos ant to „žmonių pavasario“ deserto.