L.Kaczynskio triumfas galutinai įtvirtino Lenkijos posūkį į dešinę, kuris buvo padarytas rinkėjams per parlamento rinkimus balsavus už "Įstatymą ir teisingumą" ir D.Tusko Pilietinę platformą.
Šių dviejų partijų, kurių šaknys - "Solidarumo" judėjime, derybos dėl koalicinės vyriausybės įstrigo dėl prezidento rinkimų kampanijos, per kurią varžėsi jų lyderiai, bet pirmadienį bus atnaujintos, sakė pareigūnai.
Abi partijos pateikė skirtingas ekonomines programas, ir L.Kaczynskio pergalė nusvėrė atsargių reformų, kurias remia "Įstatymas ir teisingumas", o ne didelio masto planų dėl laisvosios rinkos, kuriuos parengė jų būsimieji koalicijos partneriai, pusėn.
Konservatyvių pažiūrų paskirtasis premjeras Kazimierzas Marcinkiewiczius išreiškė įsitikinimą, kad abi partijos susitars dėl kompromiso, kuris bus paremtas abiem programomis.
"Norime dviejų didelių parlamento grupių partnerystės, kuri būtų pakreipta vienos jų link, - sakė jis. - Rinkėjai, balsuodami už "Įstatymą ir teisingumą" ir Lechą Kaczynskį, parodė, į kurią pusę turi būti pakreipta".
K.Marcinkiewiczius išreiškė viltį, kad derybos bus užbaigtos iki trečiadienio, o ministrų kabinetas baigtas formuoti šeštadienį.
Vertybinių popierių biržos labiau palaikė D.Tuską, kuris būtų galėjęs tapti atsvara "Įstatymo ir teisingumo" dvilypumui dėl finansinių reformų, be kurių Lenkija negalės prisijungti prie euro zonos.
D.Tusko Pilietinė platforma žada neatsisakyti rinkimų kampanijos metu duoto pažado mažinti biurokratiją ir mokesčius, kad paspartėtų ekonomikos augimas ir sumažėtų nedarbas, kuris šiuo metu yra didžiausias Europos Sąjungoje - 18 procentų.
Tačiau partija pripažįsta, kad svarbiausias jų pasiūlymas - įvesti 15 proc. mokesčius - dabar yra nebeįgyvendinamas.
Ketvirtoji respublika
Per prezidento ir parlamento rinkimų kampanijas Kaczynskiai patriotinę retoriką derino su tradicinėmis krikščioniškomis vertybėmis ir skeptišku laisvosios rinkos vertinimu - tai patiko daugeliui skurdžių, mažiau išsilavinusių lenkų.
Jie žadėjo sukurti "ketvirtąją respubliką", kurioje nebebūtų korupcijos, įsišaknijusios postkomunistinėje "trečiojoje respublikoje".
Korupcija ir politinės protekcijos kulminaciją pasiekė per ketverius socialdemokratų valdymo metus, ir nors jiems vadovaujant šalis įstojo į ES, jų populiarumas nepaprastai sumažėjo.
"Transparency International" nurodo, kad Lenkijoje korupcijos mastas yra didžiausias Europoje, ir kad ši šalis 2005 metais pagal korupcijos mastą buvo 70-oji pasaulyje.
"Įstatymo ir teisingumo" pergalės per abejus rinkimus yra malonus atpildas 56 metų dvyniams Kaczynskiams, kuriems ilgą laiką nepavyko iškilti į politikos viršūnę.
Lenkijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, gali siūlyti ar vetuoti įstatymus, skirti premjerus ir tam tikrais atvejais paleisti parlamentą.
Prezidentas iš dalies lemia vyriausybės užsienio politiką, ir šioje srityje L.Kaczynskio, kurio kandžios pastabos rinkimų kampanijos metu papiktino kaimynes Vokietiją ir Rusiją, laukia sunkus darbas.
L.Kaczynskis sakė, kad Lenkijoje gali būti surengtas referendumas dėl euro įvedimo 2010 metais.
"Euro klausimas turėtų būti išspręstas per referendumą, kuris galėtų įvykti 2010 metais", - interviu "Reuters" sakė jis.
Pasak L.Kaczynskio, referendumas būtinas dėl to, kad euro įvedimas reiškia tam tikros nacionalinio suvereniteto dalies praradimą.