47 metų P. Madsenas prisipažino, kad po incidento jo povandeniniame laive sukapojo 30-metės reporterės palaikus ir išmetė juos į jūrą netoli Kopenhagos, bet tvirtino, kad K. Wall žuvo atsitiktinai, laive staiga nukritus oro slėgiui ir pasklidus nuodingiems garams.

Kopenhagos miesto teismo teisėja Anette Burkoe sakė, kad drauge su dviem prisiekusiaisiais pripažino K. Wall mirties aplinkybes žmogžudyste. Teisėja nurodė, kad P. Madsenas nepateikė „patikimo paaiškinimo“.

Įkalinimo iki gyvos galvos bausmė Danijoje reiškia vidutiniškai 16 metų kalėjime.

P. Madsenas, kuris vilkėjo juodus marškinėlius ir bleizerį, teisme išklausė verdiktą. Teisėjai jį skaitant, jis sėdėjo šalia savo advokatės, aiškiai prislėgtas.

P. Madseno advokatė Betina Hald Engmark sakė, kad jis apskųs verdiktą.

Per 11 dienų trukusius teismo posėdžius paaiškėjo 47 metų P. Madseno tamsios seksualinės fantazijos, susijusios su moterų kankinimu ir galvų nukirtimu.

Kaltintojai, kurie ekscentrišką išradėją kaltina tyčine, iš anksto apgalvota žmogžudyste, lytiniu smurtu sunkinančiomis aplinkybėmis ir palaikų išniekinimu, ragino skirti jam įkalinimą iki gyvos galvos. Danijoje tokia bausmė reiškia vidutiniškai 16 metų kalėjime.

Tokiu būdu P. Madsenas tapo 15-tu žmogumi per 10 metų, gavusiu įkalinimo iki gyvos galvos bausmę šioje saugumu garsėjančioje Šiaurės šalyje.

P. Madsenas pripažino sukapojęs K. Wall kūną ir išmetęs palaikus per bortą. Už šiuos veiksmus gali būti skirta pusės metų kalėjimo bausmė. Tačiau jis neigia nužudęs žurnalistę.

Kaltintojas Jakobas Buchas-Jepsenas sakė, kad P. Madsenas 30 metų K. Wall nužudė įgyvendindamas makabrišką seksualinę fantaziją ir „bandė padaryti tobulą nusikaltimą“.

Tačiau P. Madsenas tvirtino, kad laisvai samdoma žurnalistė, kuri rugpjūčio 10 dieną įlipo į jo laivą paimti iš interviu, mirė atsitiktinai, laive staiga nukritus oro slėgiui ir pasklidus nuodingiems garams.

„Aš tikrai, tikrai atsiprašau už tai, kas nutiko“, – pasakė jis teismui abiem šalims pirmadienį išdėsčius baigiamuosius argumentus.

DELFI primena, kad švedų žurnalistė 30-metė Kim Wall dingo 2017 metų rugpjūčio 10 dieną, nuvykusi į P. Madseno laivą paimti iš išradėjo interviu. Švedų žurnalistės Kim Wall begalvis torsas su 15 durtinių žaizdų buvo rastas rugpjūčio 21 dieną. Anksčiau buvo rasti nužudytos moters galva ir abi kojos.

Pokalbiuose su teismo medicinos atstovais danų išradėjas be emocijų pasakojo, kaip sukapojo švedų žurnalistės kūną ir neparodė užuojautos jai ar jo šeimai.

„Ką darai, susidūręs su rimta problema? Išskaidai ją į mažesnes“, – atsakė P. Madsenas, psichiatrų paklaustas, kodėl nupjovė K. Wall galvą, rankas ir kojas.

Jis palygino savo pasirengimą atliktiems veiksmams su „Trafalgaro mūšiu“ ir pareiškė, kad „negyvam kūnui nereikia kažkokios išskirtinės pagarbos“. Dešimtą P. Madseno bylos dėl K. Wall žmogžudystės dieną, teismo posėdyje prokuroras Jakobas Buchas-Jepsenas perskaitė psichiatrų išvadas.

Prokurorai mano, kad P. Madsenas nužudė K. Wall, tenkindamas savo sadistines seksualines fantazijas, nes jo kompiuteriuose ir telefone „iPhone“ jie rado daugybę vaizdo klipų ar nuorodų į klipus, kuriuose rodomi kankinimai ir žmogžudystės.

P. Madsenas tvirtino, kad K. Wall žuvo jo povandeniniame laive, kai laivo viduje sumažėjo spaudimas ir patalpos prisipildė nuodingų išmetamųjų dūmų. Tiesa, jis prisipažino sukapojęs kūną ir pareiškė, kad tik tokiu būdu galėjo išmesti jį iš laivo.

Psichiatrai rekomendavo izoliuoti P. Madseną, nes dėl narciziškų ir psichopatiškų bruožų jis kelia pavojų žmonėms. Psichiatrų išvadose teigiama, kad P. Madsenas absoliučiai neturi empatijos, gailėjimosi, yra visiškai nepatikimas ir patologinis melagis. Psichiatrai išvadose atkreipia dėmesį į P. Madseno išsakytą įsitikinimą, kad K. Wall artimiesiems neturėtų būti skaudžiau dėl to, kad jos kūnas sukapotas.

Psichiatrų teigimu, kalbėdamas apie žmoną ir Holokausto muziejų Berlyne jis parodė emocijų. „Jis kalba apie holokausto muziejų Berlyne, kuriame eksponuojamas meškiukas ir traukinio vagonas, simbolizuojantis į koncentracijos stovyklas vežamus vaikus, – rašoma išvadose. – Jis apsipila ašaromis, staiga verksmas liaujasi taip pat staiga, kaip buvo prasidėjęs.“

Tarp liudytojų buvo ir keturios moterys, kurias P. Madsenas kvietė į kelionę povandeniniu laivu, keturios jo buvusios meilužės, buvę draugai, kolegos ir kosminės raketos projekte dalyvavę stažuotojai.

Viena svarbiausių liudytojų byloje – P. Madseno žmona pateikė gydytojo pažymą, atleidžiančią ją nuo apklausos.
Buvęs povandeninio laivo įgulos narys danas Ditte Dyreborgas pareiškė, kad patikrinus P. Madseno povandeninį laivą nerasta anglies monoksido, anglies dvideginio ar azoto oksido pėdsakų. Koronerio teigimu, K. Wall plaučiuose nebuvo nuodingų dujų pėdsakų, kurių būtų buvę, jei žmogus būtų miręs nuo nuodingų dujų.

Tiriant nužudymą paaiškėjo, kad P. Madsenas supjaustė žurnalistės lavoną pjūklu, sukišo jos torsą, galvą, rankas ir kojas į atskirus maišus su metaliniais daiktais, kad jie nugrimztų, ir išmetė Kiogės įlankoje netoli Kopenhagos.

Po K. Wall dingimo narai kelias savaites naršė Danijos vandenis ir galiausiai surado visas jos palaikų dalis. P. Madsenas tuomet teisme sakė, kad žurnalistei ant galvos netyčia užkrito 70 kilogramų sveriantis liuko dangtis, kuris užmušė ją vietoje, sukeldamas kraujoplūdį iš galvos.

Ištiktas panikos jis sakė išmetęs moters kūną už laivo borto, tačiau tvirtino, kad tuomet kūnas buvo su galva. Skrodimo metu mirties priežasties nepavyko nustatyti.