Nors Jungtinių Valstijų gynybos reikalų sekretorius ir tvirtina, kad tai buvo „rimtas smūgis“ (buvo paleistos 105 ilgo nuotolio raketos), jis pabrėžia, kad tai esą buvo „vienkartinė ataka“, o tai verčia karybos ekspertus svarstyti, ar jis iš viso buvo naudingas kaip priemonė prieš B. al Assado režimą.

Taigi, kas iki šiol žinoma apie surengtas atakas ir kaip įvykiai galėtų klostytis toliau?

Balandžio 8 dieną žmogaus teisių aktyvistai paskelbė, kad Sirijos Dumos mieste surengta cheminė ataka. Buvo skaičiuojama, jog mažiausiai 70 žmonių per ją mirė, dar šimtai buvo paveikti atakos metu paskleistų dujų.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) nurodė, kad į gydymo įstaigas pristatytiems pacientams pasireiškė „smarkaus gleivinės sudirginimo požymių, kvėpavimo ir centrinės nervų sistemos sutrikimų“. Nurodoma, kad 43 aukoms pasireiškė „simptomai, atitinkantys itin toksiškų cheminių medžiagų poveikį“.

Balandžio 14-osios naktį į šią ataką atsakė JAV, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pajėgos – jos paleido dešimtis sparnuotųjų raketų į tris Sirijos režimo taikinius, siejamus su cheminių ginklų kūrimu, gamyba ir sandėliavimu, suskubta pateikti žalos vertinimus.

Pirmieji sureagavo Sirijos režimo atstovai, kurie skelbė apie neva 13 numuštų sparnuotųjų raketų, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

Pentagono teigimu, Sirijos pajėgos paleido 40 priešlėktuvinių raketų, bet nė viena jų nekliudė amerikiečių, britų ir prancūzų raketų, kurios tiksliai smigo į tris taikinius, kurie visi siejami su balandžio pradžioje Dumoje panaudotų cheminių ginklų gamyba arba sandėliavimu.

Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas po smūgių teigė, kad JAV ir sąjungininkių raketų smūgiai prieš jo vyriausybės taikinius Sirijoje tik padidino jo pasiryžimą „kovoti su terorizmu“ ir „sutriuškinti sukilėlių pajėgas“.

„Ši agresija tik padidins Sirijos ir jos žmonių pasiryžimą ir toliau kovoti ir sunaikinti terorizmą kiekviename šalies colyje“, – reaguodamas į JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos veiksmus, sakė B. al-Assadas.

Savo ruožtu B. al-Assado sąjungininkas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas griežtai pasmerkė suduotus smūgius Sirijai ir pridūrė, kad Vašingtonas jau yra atsakingas už „skerdynes Jugoslavijoje, Irake ir Libijoje“. Tačiau Rusijos lyderis nepaskelbė apie jokias atsakomąsias priemones; Maskva paprasčiausiai sušaukė skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį ir ragino smūgius Sirijai pripažinti „agresijos aktu“.

Tačiau Rusijai nepavyko įtikinti Saugumo Tarybos pasmerkti JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos suduotų karinių smūgių Sirijoje. Už Rusijos parengtą rezoliuciją balsavo tik trys šalys. Aštuonios balsavo prieš šį dokumentą, o keturios susilaikė.

Kokie taikiniai buvo pasirinkti?

Jungtinės Valstijos sakė, kad sąjungininkai taikiniais pasirinko Sirijos cheminių ginklų infrastruktūros objektų.

Iš paukščio skrydžio darytose nuotraukose, kurias išplatino Pentagonas, įamžintas pirmasis taikinys – tai mokslinių tyrimų centras, esantis šalia Damasko. Anot amerikiečių, jis buvo naudojamas cheminių ir biologinių ginklų projektų vystymui, tokių ginklų gamybai ir bandymams. Antrasis taikinys – cheminių ginklų saugykla Him Šinšare, į vakarus nuo Chomso miesto. Trečiasis – cheminių ginklų bunkeris, netoliese antrojo taikinio.

Britų gynybos ministerijos išplatintame pareiškime skelbiama, kad karališkųjų oro pajėgų naikintuvai „Tornado GR4“ buvo pasiųsti į buvusios raketų bazės, esančios už keliolikos kilometrų nuo Chomso, ataką. Esą turėta informacijos, jog ten Sirijos valdantysis režimas dabar laiko cheminio ginklo sudėtines dalis. Žiniasklaida skelbė, jog taikiniais tapo ir kelios Sirijos oro pajėgų bazės, bet ši informacija oficialiai patvirtinta nebuvo.

Generolas leitenantas Kennethas McKenzie, Jungtinių Valstijų štabų vadų vadovas, teigia, kad iš JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos laivyno ir oro platformų Raudonojoje jūroje, Persijos įlankos šiaurėje ir Viduržemio jūroje buvo paleistos 105 raketos. Ataka vyko 4 val. ryto vietos laiku.

Du JAV karo laivai, povandeninis laivas ir du B-1 bombonešiai – visi jie leido raketų. Bombonešiai, kurie paleido raketų „oras-žemė“, skrido kartu su naikintuvais, buvo pasitelkta ir ryšio blokavimo priemonių. Jungtinės Valstijos į pirmąjį taikinį pasiuntė 56 „Tomahawk“ raketas ir 19 raketų „oras-žemė“.

Kas toliau?

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės tvirtina, kad antskrydžių tikslas buvo sutrikdyti B. al Assado valdančiojo režimo vykdomą cheminio ginklo programą.

Po cheminio ginklo atakos Sirijos Dumos mieste amerikiečiai, britai ir prancūzai norėjo Sirijai pasiųsti žinutę, jog cheminio ginklo naudojimas nebus toleruojamas.

Svarbiausias klausimas, ar ši ataka, kaip sakė amerikiečiai, yra „vienkartinė“ (kaip sakė JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas), ar dalis didesnio masto karinės programos, kaip kad teigia Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas.

„Misija įvykdyta“, – kitą dieną po antskrydžio socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prezidentas, už idealiai įvykdytą misiją dėkodamas sąjungininkams iš Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos „už jų išmintį ir karinę galią“.

Visi trys koalicijos parteriai sutinka, kad dabar kamuolys B. al Assado aikštelės pusėje – esą, jei jis nuspręs vėl panaudoti cheminį ginklą prieš savo žmones, jo laukia nauji antskrydžiai.

Jungtinių Tautų (JT) remiamų Ženevos taikos derybų opozicijos derybininkė Bassma Kodmani sako, kad tokie sąjungininkų veiksmai patys savaime įvykių eigos nepakeis. Neaišku, ar jie prisidės ir prie tarptautinių pastangų tai padaryti.

„Pastarųjų metų patirtis leidžia daryti išvadą, kad pats savaime karinis smūgis Jungtinėms Valstijoms jokio pranašumo neužtikrins. Tereikėjo šešių savaičių, ir B. al Assadas grįžo prie to, ką darė iki tol, o tai yra draudžiamų cheminių ginklų naudojimas“, – sako B. Kodmani.

„Tai štai kokią pamoką privalome išmokti – būtina ir toliau daryti spaudimą paliauboms, tai turėtų būti svarbiausias nuoseklių JAV pastangų tikslas. Kad ir kaip banaliai tai nebeskambėtų, kitos strategijos tiesiog nėra. Kariniai veiksmai vertingi šoko tiek Sirijos režimui, tiek Rusijai efektu tačiau amerikiečiams būtina formuluoti savo tikslus Sirijoje. Šiuo metu nėra lengva iš karto pasakyti, kas tai per tikslai“, – tvirtina derybininkė.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas BBC sakė: „Mes nesikišame į pilietinį karą. Tikslas nėra pakeisti valdantįjį režimą. Tai ribotas ir labai konkretus antskrydis, kuris tikrai neprisidės prie dar didesnės įtampos regione“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (282)