O. Deripaskos artumas Vladimirui Putinui padėjo pritraukti investuotojų iš Vakarų, norėjusių skirti lėšų Rusijos iškastiniams turtams. „Balandžio 6 dieną O. Deripaskai ryšys su V. Putinu tapo pačia didžiausia įmanoma našta“, – teigia straipsnio autoriai.

Tą dieną Donaldo Trumpo administracija O. Deripaskai pritaikė sankcijų – jomis apsunkintas gyvenimas dar daugiau nei 30 valdininkų, magnatų ir verslų.

„Jei būčiau Rusijos oligarchas, tikrai ramiai nemiegočiau“, – situaciją pakomentavo vienas buvęs aukšto rango JAV pareigūnas.

D. Trumpo administracijos strategija gali pastūmėti Rusijos elitą glaustis dar arčiau V. Putino, o tai dar padidintų jų priklausomybę nuo valstybinio finansavimo „The Wall Street Journal“ sakė Londono karališkojo koledžo Rusijos tyrimų vadovas Samas Greenas.

„Kremliui tokia situacija gali atnešti naujų grėsmių. Kai žmonėms daugiau nėra kur eiti, jiems ir kaltinti daugiau nėra ko. Galiausiai sistema tampa dar sudėtingesnė“, – teigia ekspertas.

Vladimiras Putinas, Olegas Deripaska

O.Deripaskai patikėta „Rusalom“ kontrolė – tai vienas iš stambiausių aliuminio gamintojų. Tai nutiko paskutinį XX amžiaus dešimtmetį per vadinamuosius aliuminio karus. Per naudingųjų iškasenų sektoriaus bumą XXI amžiaus pradžioje jis tapo turtingiausiu Rusijos žmogumi.

„Jo skrydžiui į turtų viršūnę pamatus paklojo susitarimas, kurį V. Putinas pasiekė su Rusijos pramonininkais, XXI amžiaus pirmą dešimtmetį konsoliduodamas valdžią: jų aktyvų niekas neliečia, kol jie palaiko nacionalinius prioritetus ir atsisako asmeninių politinių ambicijų. Magnatai padėjo vystant didžiausius valstybinius projektus, pavyzdžiui, O. Deripaskos vykdytas Maskvos Didžiojo teatro remontas ir Sočio 2014 metų olimpinių žaidynių objektų statybos, kurioms jis skyrė 1,38 mlrd. dolerių“, – teigiama straipsnyje.

„Užsienyje O. Deripaskai reikėjo verslo kontaktų ir finansavimo. Tik dėl jo numanomų praeities ryšių su organizuotu nusikalstamumu vis kildavo problemų gauti Jungtinių Valstijų vizą, nors jis samdė geriausių lobistų bendrovių ir buvusį senatorių Bobą Dole‘ą“, – teigiama straipsnyje.

Kaip teigia buvęs aukšto rango pareigūnas, V. Putinas ir Rusijos užsienio reikalų ministras neretai George‘ui W Bushui ir JAV valstybės sekretorei Condoleezai Rice primindavo tą vizų klausimą: „Ten būta žymiai glaudesnių santykių, nei manė žmonės“, – akcentuoja pašnekovas.

„Kaip teigia gerai su situacija susipažinęs šaltinis, 2009 metais O. Deripaska gavo Jungtinų Valstijų vizą, pažadėjęs suteikti informacijos apie buvusį FTB agentą Robertą Levinstoną, mįslingomis aplinkybėmis dingusį 2007 metais Irane. Anot šaltinių, žadėtosios informacijos jis taip ir nepateikė“, – teigiama „The Wall Street Journal“ straipsnyje.

Dviejų vizitų Jungtinėse Valstijose metu 2009 metais O. Deripaska susitiko su Jungtinių Valstijų verslininkais, tarp kurių buvo ir „Goldman Sachs“ vykdomasis direktorius Lloydas Blankfeinas ir „General Motors“ valdžia.

Remiantis Jungtinių Valstijų valdininkais, šie susitikimai pažeidė O. Derispaskos ir teisingumo departamento susitarimą, tad jis iš karto neteko vizos“, – konstatuojama straipsnyje.