731-as būrys buvo sukurtas prieš pusmetį iki Antrojo pasaulinio karo. Bandymus su žmonėmis jo nariai atlikinėjo iki pat karo pabaigos ir užbaigė tik tada, kai į Mandžūrijos regioną 1945 m. įžengė Raudonoji armija.

Manoma, kad vadinamųjų bandymų ir tyrimų aukomis tapo daugiau nei 3 000 žmonių – daugiausia sovietų ir kinų karo belaisviai, praneša leidinys „Japan Times“.

Medicinos mokslų universiteto profesoriaus Sigo Kacuo Nisiamos vadovaujama mokslininkų grupė dar 2015 m. kreipėsi į valdžią, reikalaudama išslaptinti informaciją. Iš pradžių jiems pateikė sąrašą, kuriame didelė dalis informacijos buvo nuslėpta.

Išsamesnį dokumentą mokslininkai gavo šių metų sausį, bet oficialiai apie tai buvo paskelbta tik praėjusią savaitę. Paskelbtų dokumentų nuotraukos publikuojamos žiniasklaidoje, taip pat ir japonų laikraštyje „Sohu“ ir kinų leidinyje „The South China Morning Post“.

Sąrašas sudarytas 1945 m. sausio 1 d. Jame – 52 chirurgų, 49 inžinierių, 38 medicinos seselių ir 1 177 karo gydytojų asmeniniai duomenys (pavardės, pareigos, adresai). Jie visi priklausė būriui, kuris buvo Kvantuno kariuomenės apsaugos nuo epidemijų ir vandens valymo departamento dalis.

Būrio pagrindinė būstinė buvo Kinijos Charbino miesto priemiestyje. Tyrimų metu bandymų dalyvius užkrėsdavo įvairiomis ligomis, taip pat ir juodlige, raupais ir botulizmu. Būrio nariai atlikdavo vivisekcija (gyvo žmogaus operavimas) ir stebėdavo gyvų audinių nekrozę, sukeltą sąmoningais veiksmais, pavyzdžiui, užšaldant.

Mokslininkų nuomone, eksperimentus dangstė bandymais su beždžionėmis. Jie padarė tokią išvadą, išanalizavę vieno 731-ojo būrio nario daktaro disertaciją. Joje rašyta, kad viena beždžionė „skundėsi galvos skausmu, karštine ir dingusiu apetitu“.

Būtent po šios disertacijos profesoriaus S. K. Nisiamos mokslininkų grupė pareikalavo pateikti duomenis apie 731-ąjjį būrį. Gautus duomenis jie ketina pasitelkti, kad užginčytų Kioto universiteto suteiktų mokslinių laipsnių teisėtumą.

„731-asis būrys buvo sukurtas prieš pusmetį iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, savo tyrinėjimus vykdė iki pat (karo) pabaigos, o juos skubiai užbaigė, tik Raudonajai armijai įžengus į Mandžūriją 1945 m. rugpjūtį. Po Japonijos kapituliacijos didelė dalis būrio pateko į sovietų karių, o dalis – į amerikiečių nelaisvę, rašo „Kommersant“.

Būrio vadui – generolui leitenantui Siro Isii ir kitiems karininkams buvo suteiktas imunitetas nuo persekiojimų, kai pasibaigus Antrajam pasauliniam karui jie sutiko perduoti visus tyrimų duomenis amerikiečių okupacinei administracijai.

Būrio karininkus, SSRS belaisvius Chabarovsko tribunolas 1949 m. gruodį nuteisė kalėti nuo dvejų iki 25 metų. Daugelis grįžo į tėvynę jau šešto dešimtmečio viduryje. Dėl šio fakto daugelis amerikiečių ir japonų mokslininkų mano, kad japonai pasidalino savo tyrimų rezultatais ir su sovietų specialistais, nes pagal stalinistinės SSRS mastus, bausmė buvo per švelni.