Jie išaiškino, kad Jungtinės Valstijos iš šalies išsiųs tiek rusų, kiek ir jų sąjungininkai Europoje. Tai buvo koordinuotas veiksmas, kuriuo norėta Maskvą nubausti už buvusio Rusijos specialiųjų tarnybų agento Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimą Didžiosios Britanijos teritorijoje, – rašo žurnalistai Gregas Jaffre, Johnas Hudsonas ir Philipas Ruckeris iš „The Washington Post“.
„Mes išsiųsime tiek pat, kiek ir jie. Mes nesiimame iniciatyvos. Išsiųsime tiek pat“, – nurodė D. Trumpas, kaip teigia vienas aukšto rango administracijos pareigūnas.
Anot valdžios atstovų, kitą dieną, kai apie išsiuntimą jau buvo paskelbta viešai, D. Trumpas pradėjo siautėti. Jį tiesiog šokiravo ir kaip reikiant iš vėžių išmušė faktas, jog Prancūzija ir Vokietija išsiuntė viso labo po keturis Rusijos diplomatus, nors jo administracija anksčiau nusprendė išsiųsti žymiai daugiau – 60, teigiama straipsnyje.
Prezidentas (akivaizdu, jog jis manė, kad kitos valstybės išsiųs tiek, kiek ir Jungtinės Valstijos) kaip reikiant įsiuto, jog žiniasklaida jo poziciją Rusijos klausimu apibūdino kaip griežtą, žymiai griežtesnę nei kitų šalių.
Jo patarėjai bandė prezidentą raminti, esą bendras skaičius diplomatų, kuriuos išsiunčia Europos valstybės, praktiškai prilygsta Amerikos išsiųstųjų skaičiui, – tvirtina straipsnio autoriai.
Kaip teigia šaltinis iš administracijos, D. Trumpas šaukė: „Man nusispjaut į bendrą skaičių!“. Visi pašnekovai, sutikę kalbėti šiame straipsnyje, pageidavo išlikti anonimais.
D. Trumpas vis labiau prarado pusiausvyrą ir tvirtino, kad padėjėjai jį dėl išsiunčiamų diplomatų skaičiaus kaip reikiant suklaidinę: „Buvo keiksmų. Daug stiprių keiksmažodžių“, – paaiškino valdininkas.
Žurnalistai komentuoja: „Šis incidentas puikiai iliustruoja, kokia įtampa dėl Rusijos tvyro paties D. Trumpo administracijoje: prezidentas instinktyviai priešinasi daugumai baudžiamųjų priemonių, kurias inicijuoja jo kabinetas – priemonėms, kurios gali pakenkti jo santykiams su Rusijos prezidentu V. Putinu“.
Laikraštis tvirtina: „Kai kurie D. Trumpo artimiausieji kalba, kad naujausios priemonės – dalis ir toliau tęsiamos spaudimo kampanijos, kurios pagrindinis tikslas yra priversti D. Trumpą Rusijos prezidentą vertinti bent kiek skeptiškiau“.
„Kiti sako, kad D. Trumpas jaučiasi ne savo kailyje dėl savo paties politikos“, – rašo laikraštis, primindamas, jog D.Trumpas pasveikino Vladimirą Putiną su pergale rinkimuose ir pakvietė jį apsilankyti Baltuosiuose rūmuose.
Kaip teigia šaltiniai iš administracijos, D. Trumpas į Baltuosius rūmus atėjo tvirtai tikėdamas, kad jo asmeniniai santykiai su kitais valdžios lyderiais atliks labai svarbų vaidmenį sprendžiant pačias opiausias planetos tarptautines problemas.
Anot jų, D. Trumpo manymu, nė vienas lyderis nėra toks svarbus ir galingas kaip V. Putinas, – teigia straipsnio autoriai.
D. Trumpas ėmė manyti, kad žiniasklaida, Kongresas ir specialiojo prokuroro Muellerio tyrimas įgins jį į kampą, trukdydami pataisyti santykius su Rusija.
CŽA vadovas Mike‘as Pompeo, tapęs jo kandidatu į valstybės sekretoriaus postą, „D.Trumpą ragino imtis griežtesnio santykių su Maskva kurso“, tęsia žurnalistai.
Kaip tvirtina „The Washington Post“, padėjėjai įtikino D. Trumpą Ukrainoje įkurdinti prieštankinių raketų: „Jis sakė: „Kam mums ta problema? Kodėl Ukrainos klausimo neperleisti europiečiams?“.
„Aš tiesiog noriu taikos“, – esą kalbėjo D. Trumpas.
„Jo padėjėjai manė, kad ginklai padės pasiekti taikos, sulaikydami tolimesnę Rusijos agresiją“, – rašoma straipsnyje.
Jungtinių Valstijų valdininkai taip pat tvirtino, kad karinė 47 mln. dolerių pagalba atneš naudos ir JAV mokesčių mokėtojams – vos tik situacija Ukrainoje stabilizuosis, ir Kijevas taps naudingas amerikietiškos karinės technikos pirkėjas.
Kaip tvirtina laikraštis, 2017 metų pabaigoje D. Trumpas „pritarė ginkluotės perdavimui su sąlyga, jog šis žingsnis nebus afišuojamas ir įvyks be oficialaus pranešimo spaudai“.
Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimas dar padidino trintį tarp D. Trumpo ir jo patarėjų, tvirtina laikraštis.
„Iš pradžių prezidentui nesinorėjo tikėti žvalgybiniais duomenimis, išaiškinusiais, kad už viso to slepiasi Rusija. Keli jo aplinkos žmonės tai aiškino audringu prezidento būdu ir polinkiu ieškoti kokių nors giliai užslėptų sąmokslų.
Norėdami jį perkalbėti, patarėjai perspėjo, jog žiniasklaida neatleis, jei jis neis koja kojon su Jungtinių Valstijų sąjungininkais“, – aiškinama tekste.
Kita užduotis buvo įtikinti D. Trumpą, kad jis privalo koordinuotai kartu su europiečiais nubausti V. Putiną.
JAV prezidentas esą atsikalbinėjo, kad apnuodijimas Didžiosios Britanijos Solsberio mieste – išskirtinai Europos problema, ir sąjungininkai privalo patys imtis iniciatyvos imantis veiksmų prieš Rusiją, – tvirtina straipsnio autoriai.
Kad ir kaip ten būtų, išsiuntęs diplomatų, D. Trumpas ėmėsi kitų griežtų priemonių prieš Rusiją. V. Putino vizitas Baltuosiuose rūmuose bent jau artimiausiu metu menkai tikėtinas.
„Mes tokio susitikimo organizuoti neskubame. Mūsų komandoje ši idėja iš viso nesulaukė pritarimo“, – teigia neįvardytas Baltųjų rūmų administracijos pareigūnas.