28 ministrai pasmerkė Rusijos remiamos Sirijos vyriausybės puolimą prieš sukilėlius ir paragino nedelsiant paskelbti paliaubas ir sudaryti sąlygas humanitarinės pagalbos teikimui.

JAV, Prancūzija ir Britanija šeštadienį raketomis sunaikino įtariamus cheminių ginklų vystymo ir saugojimo objektus, tokiu būdu atsakydamos į numanomą mažiausiai 40 gyvybių nunešusią cheminę ataką Dumos mieste.

Po derybų Liuksemburge paskelbtame pareiškime ES užsienio reikalų ministrai nedviprasmiškai apkaltino Sirijos prezidento Basharo al Assado režimą surengus ataką Dumoje ir išreiškė tvirtą paramą šeštadienį surengtiems Vakarų kariniams veiksmams.

„(ES Užsienio reikalų) Taryba suvokia, kad JAV, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės surengta tikslinė oro ataka prieš cheminių ginklų infrastruktūrą Sirijoje buvo konkreti priemonė (...), kurios vienintelis tikslas buvo užkirsti kelią Sirijos režimui ir toliau naudoti cheminius ginklus bei chemines medžiagas žudant savo žmones“, – sakoma pareiškime.

„Taryba palaiko visas pastangas, skirtas užkirsti kelią cheminių ginklų panaudojimui“, – rašoma jame.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas sakė, kad ES yra „suvienyta labai rimtu momentu“, siekdama „užkirsti kelią ir sulaikyti nuo bet kokio cheminio ginklo panaudojimo“.

Įtakingoji Vokietijos kanclerė Angela Merkel pavadino smūgius „būtinais ir tinkamais“, tačiau kitos ES valstybės narės nori išvengti bet kokių žingsnių, galinčių nuvesti prie tolesnio eskalavimo.

JK užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas tvirtino, kad smūgiais nebuvo siekiama „pakeisti Sirijos karo eigą, pakeisti režimą, ar atsikratyti Basharo al Assado“.

Smūgių išvakarėse Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu įspėjo Prancūzijos lyderį Emmanuelį Macroną Sirijoje nesiimti „neapgalvotų ir pavojingų veiksmų“, galinčių turėti „nenuspėjamų padarinių“.

Rusijos vaidmuo

Ministrai svarstė būdus padaryti spaudimą Rusijai, kad ši priverstų B. al Assado vyriausybę prisijungti prie prasmingų derybų dėl Sirijos ateities.

„Reikia suprasti, patinka tai, ar ne: be Rusijos išspręsti šio konflikto nepavyks“, – pirmadienį sakė į pasitarimą atvykęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.

Vašingtonas pareiškė dėl įtariamos atakos Dumoje paskelbsiantis naujas sankcijas Rusijos bendrovėms, teikusioms Damaskui su cheminiais ginklais susijusios įrangos, tačiau panašu, kad ES nėra pasiruošusi imtis panašių veiksmų.

Vienas Bendrijos diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad būtų galimą įtraukti į sankcijų Sirijos vyriausybei sąrašą rusų ir iraniečių subjektų, tačiau ši priemonė dar nesvarstoma užsienio ministerijų lygyje.

Kai kurios Europos šalys bijo suerzinti Rusiją, be kita ko, liekančią svarbia dujų tiekėja bloko šalims.

Maskva siekia pasinaudoti ES valstybių nesusitarimais, iškilusiais reaguojant į buvusio Rusijos šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukros apnuodijimą Anglijoje.

Per kovą įvykusį susitikimą Briuselyje visų 28 ES šalių lyderiai pasirašė po pareiškimu, kuriame Rusija kaltinama dėl šio pasikėsinimo, tačiau tam prireikė intensyvaus Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos raginimo.

Vėliau 18 ES valstybių pasekė Londono pavyzdžiu ir išsiuntė iš savo teritorijos Rusijos diplomatų; šešios šalys pasielgė atsargiau ir atšaukė savo pačių ambasadorius, o dar trys nesiėmė jokių veiksmų.

Karinio sprendimo nėra

Per kitą savaitę Briuselyje vyksiančią didelę konferenciją dėl Sirijos ateities ES mėgins surinkti lėšų humanitarinei pagalbai bei paskatinti šlubuojantį Jungtinių Taurų remiamą taikos procesą.

Savo pareiškime ministrai sakė, jog „reikėtų pasinaudoti dabartinės padėties impulsu, siekiant atgaivinti politinio sprendimo Sirijos konfliktui užbaigti paieškas“.

ES tvirtina, kad per 350 tūkst. gyvybių pareikalavęs karas Sirijoje negali būti užbaigtas „jokiu kariniu sprendimu“ ir nesyk ragino suteikti JT vadovaujamoms deryboms Ženevoje naują postūmį.

Nepaisant to, kai kurie Europos šalių diplomatai neoficialiai pripažįsta, kad Damasko režimo karinė kampanija veikiausiai bus sėkminga, tad ES reikėtų pradėti ruoštis tokiam scenarijui.