32-ejų metų M. Borodin mirė balandžio 15 d. ligoninėje, taip ir neatgavęs sąmonės. Oficialus jo mirties aplinkybių tyrimas vykdomas laikantis savižudybės versijos, informuoja Laisvosios Europos radijo Rusijos tarnyba.
Pasak Sverdlovsko srities policijos atstovo, jokie požymiai nerodo, kad šis atvejis būtų artimas kriminalistikos sričiai.
Pareigūnas taip pat patikino, kad M. Borodino butas buvo užrakintas iš vidaus, o jokių įsilaužimo požymių aptikti nepavyko. Policijos atstovas nurodė, kad buto raktai buvo rasti viduje, ir pridūrė, kad jokio atsisveikinimo raštelio mirusysis nepaliko.
Vyriausioji leidinio „Novyj den“ redaktorė Polina Rumianceva tą pačią dieną pasakė netikinti, kad buvęs jos vadovaujamos žurnalistų komandos narys M. Borodinas nusižudė.
M. Borodino bičiulis Viačeslavas Baškovas balandžio 15 d. socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad balandžio 11 d. 5.00 val. vietos laiku M. Borodinas su juo susisiekė ir pranešė, kad pastatas, kuriame gyveno, buvo apsuptas saugumo pajėgų – kamufliažo spalvų uniformomis dėvinčių kaukėtų vyrų.
V. Baškovas sakė, kad M. Borodinas buvo sunerimęs, tačiau tikrai ne ištiktas isterijos ar girtas. Tada jis neva išreiškė įsitikinimą, kad rengiamasi apieškoti jo butą ir saugumo pajėgų vadai laukia atitinkamo teismo nurodymo.
Į V. Baškovą jis, esą, kreipėsi su prašymu rasti advokatą.
Tačiau jau po valandos M. Borodinas, remiantis jo bičiulio žodžiais, perskambino ir pasakė, kad veikiausiai klydo, o saugumo pajėgos dalyvauja kažkokiuose mokymuose.
„Vėliau jam nebeskambinau, nors laukiau, kol parašys ką nors „Facebook“ paskyroje. Deja, jis nieko neparašė, o 13 dieną žiniasklaida informavo, kad Maksimas rastas po savo balkonu ir nugabentas į skubios pagalbos skyrių“, – parašė V. Baškovas.
M. Borodinas rašydavo apie nusikaltimus ir korupciją. Pastarosiomis savaitėmis jis pateikė nemažai publikacijų, kurių tema – Sirijoje kovojusių Rusijos samdinių žūtys vasario mėnesį.
Žurnalistui pavyko išsiaiškinti keleto iš Asbesto miesto išvykusių ir tada žuvusių karių tapatybes.
Vasario 7 d. grupė samdytų Rusijos karių, apsiginklavę tankais ir artilerija, atakavo JAV remiamos Sirijos prezidento Basharo al Assado opozicijos užimtą teritoriją.
Į tai reaguodama JAV vadovaujama tarptautinė koalicija kontratakavo aviacijos smūgiais, nuo kurių, kaip manoma, žuvo kelios dešimtys Rusijos karių.
Remiantis kai kuriais žiniasklaidoje paskelbtais pranešimais, per kontrataką žuvo daugiau nei 200 rusų samdinių, tačiau Rusijos vyriausybė jokio aukų skaičiaus nepatvirtino.
Vietos Tyrimų komitetas naujienų agentūrai TASS pirmadienį sakė, jog nėra priežasčių kelti baudžiamąją bylą.
„Nagrinėjamos kelios versijos, įskaitant galimą nelaimingą atsitikimą, tačiau požymių, kad galėjo būti įvykdytas nusikaltimas, nėra“, – nurodė komitetas.
Naujienų agentūrai AFP komitetas pareiškė nekomentuosiantis šio incidento užsienio žiniasklaidai.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais Harlemas Desiras savo ruožtu pareiškė, kad M. Borodino mirties aplinkybės kelia „rimtą susirūpinimą“.
„Raginu pareigūnus atlikti skubų ir nuodugnų tyrimą“, – parašė jis pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“.
Rusijoje nuo 1992 metų buvo nužudyti 58 žurnalistai, skelbia Niujorke įsikūręs Komitetas žurnalistams ginti (CPJ).
M. Borodinas buvo vienas žurnalistų, informavusių apie „Vagner“ būrio narių iš Sverdlovsko srities Asbesto miesto žūtį po JAV vadovaujamos koalicijos aviacijos smūgio vasario 7 dieną.
JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Mike'as Pompeo, kurio kandidatūrą į JAV valstybės sekretoriaus postą svarsto Kongresas, praeitą ketvirtadienį patvirtino, kad Sirijoje per vasarį įvykusius susirėmimus su JAV vadovaujamomis pajėgomis žuvo apie 200 Rusijos samdinių.
Išsamesnės informacijos jis nepateikė, tačiau JAV žiniasklaida užsiminė, kad vasarį įvykusioje kovoje dalyvavo Rusijos privačia karine bendrove vadinamos „Vagner“ samdiniai.
Rusija tuomet pripažino, kad žuvo penki jos piliečiai, JAV vadovaujamos koalicijos pajėgoms, bendradarbiaujančioms su kurdų grupuotėmis, paprašius aviacijos paramos, kad atlaikytų Sirijos kariuomenės puolimą.
Vašingtonas pranešė, kad koalicijos pajėgos nukovė mažiausiai 100 „režimui palankių“ kovotojų, o viena Rusijos tinklaraštininkų grupė nustatė dešimčių įvardytų rusų aukų tapatybes.
Keletas leidinių pranešė, kad organizacija „Vagner“ Sirijoje vadovauja privačiai armijai tyliai pritariant Kremliui, kuris taip pat palaiko prezidento Basharo al Assado režimą reguliariosiomis pajėgomis.