Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Didžioji Britanija įtaria, kad cheminį ginklą Dumos mieste panaudojo Sirijos prezidentui Basharui al-Assadui pavaldžios pajėgos, todėl, kaip manoma, artimiausiu laiku rengiasi suduoti joms smūgį. Prancūzija skelbia turinti įrodymų, kad už cheminės atakos stovi būtent B. al-Assadas.
BBC pamėgino apibendrinti įvairias politikos apžvalgininkų ir analitikų nuomones dėl tolesnės įvykių eigos.
Toliau pateikti scenarijai tėra sąlyginiai ir labai supaprastinti – su Sirija susijusių aplinkybių ir nežinomųjų tiesiog per daug, kad Vakarų stebėtojai galėtų pateikti ypač tikslias prognozes.
Riboto poveikio smūgis
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės nusitaikys į vieną arba labai nedidelį skaičių karinių objektų, kuriuos laikys susijusiais su numanoma Dumos mieste įvykdyta chemine ataka.
Daugelis komentatorių labai gerai prisimena, kaip pernai, po cheminės atakos Sirijos Chan Šaichūno mieste, naktį į balandžio 7-ąją Jungtinės Valstijos sparnuotosiomis raketomis atakavo al-Shayrat aerodromą.
Žvelgdami į ankstesnius įvykius, jie mano, kad tokio scenarijaus atveju Rusija nemėgintų užkirsti kelio sąjungininkių smūgiui, lygiai kaip nedarė to prieš metus.
Vis dėlto toks variantas laikomas mažai tikėtinu, nes Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės jau per aukštai iškėlė politinę kartelę, kad pavienis riboto poveikio smūgis galėtų būti laikomas pakankamu ir efektyviu žingsniu.
Riboto poveikio kampanija
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės per tam tikrą laiką suduos ne vieną smūgį nusitaikydamos į keletą Sirijoje esančių objektų. Rusija tokiems veiksmams netrukdys.
Toks variantas laikomas labiau tikėtinu nei pirmasis. Apie tai, kuo pagrįstas tvirtinimas, kad Rusija nesikiš, verta pakalbėti plačiau.
Daugelis komentatorių, manančių, kad, B. al-Assadui patyrus smūgį, didžiųjų valstybių susidūrimas Sirijoje būtų tiesiog neišvengiamas, kadangi Rusija negalėtų likti nuošaly, jei būtų atakuojamas jos sąjungininkas, nepakankamai akcentuoja labai svarbią išlygą, kuriai paprastai paklūsta Rusijos politikai ir karinių pajėgų vadai: Rusija, žinoma, sureaguos, tačiau tik tuo atveju, jei nuo smūgio nukentės jos pajėgų kariai.
Apie tai užsiminė generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas, o visiškai neseniai, balandžio 11 d., tai pasakė Rusijos Tarybos gynybos komiteto primininko pavaduotojas Jevgenijus Serebrenikovas.
„Viliamės, kad Jungtinių Valstijų smūgiai, jei tokių ir bus, nesukels grėsmės mūsų karių gyvybėms“, – citavo J. Serebrenikovo žodžius naujienų agentūros.
Dvi pastarąsias dienas žiniasklaidoje buvo dažnai cituojami Rusijos pasiuntinio Libane Aleksandro Zasypkino žodžiai. Jis neva pasakė, kad Rusija ims numušinėti ir raketas, ir platformas, iš kurių jos paleidžiamos, bet ar taip būtų tuo atveju, jei nukentėtų rusai, nepasakė.
Vis dėlto taip perduodant pasakytus teiginius tebuvo mėginama glaustai perpasakoti pasiuntinio interviu libaniečių kanalui „Al-Manar“. Maskva gi šiuo žodžius stengėsi pakomentuoti kuo aptakiau.
Vadinasi, visiškai įmanoma, kad rusų kariai, kol vyks atakos, pasitrauks iš Sirijoje smūgiuojamų objektų, o Rusijos kontroliuojamų Chmeimimo ir Tartuso bazių sąjungininkai nekliudys, todėl didžiųjų valstybių susidūrimo nebus – kaip ir prieš metus, po smūgio į al-Shayrato aerodromą.
Mažasis pasaulinis karas
Tai menkai tikėtinas, nors ir ne visiškai nerealus scenarijus.
Rusijos pajėgos numuš sąjungininkių raketas arba orlaivius, jų manymu, galinčius kelti grėsmę Chmeimimo arba Tartuso karinei bazei.
Jei būtų numušti lėktuvai, sąjungininkės, atsakydamos į tokius veiksmus, nusitaikytų į zenitinius kompleksus (tai būtų automatiškai vietiniams daliniams komanduojančių vadų priimtas sprendimas) – taip būtų operatyviai apsikeista smūgiais.
Politinė įtampa, žinoma, įkaistų maksimaliai, tačiau persigandę politikai pasistengtų staigiai ją numalšinti. Taigi, tik vieną valstybę kliudantis trečiasis pasaulinis karas pasibaigtų iš esmės nė neprasidėjęs.
Regioninis karas
B. al-Assado pajėgos, Iranas ir „Hezbollah“, atsakydamos į koalicijos smūgius, atakuos arba bandys atakuoti Sirijoje ir Irake dislokuotas amerikiečių pajėgas, regione įrengtas sąjungininkių karines bazes ir Izraelį.
Į plataus masto karinius veiksmus įsitrauks Izraelis, Irakas, Saudo Arabija ir kitos arabų valstybės. Tokio konflikto pasekmės beveik neprognozuojamos. Gerai bent, kad šis scenarijus ypač neįtikėtinas.
Tikra beprotybė
Galimas ir dar vienas, už mažojo pasaulinio karo variantą gerokai liūdnesnis scenarijus.
Po sąjungininkių ir rusų smūgių Sirijoje mainų politikai nesugebės arba nenorės duoti nurodymo sustoti. Neužilgo, didėjant visuotinei įtampai arba politikų užmojams, atsiras naujas židinys, pavyzdžiui, Baltijos jūroje.
Šitaip situacija peraugtų į didžiulio masto konfliktą, kuriam bręstant, nebūtų apsieita be susidūrimų daugelyje vietų, be to, iškiltų rimta branduolinio ginklo panaudojimo grėsmė.
Kai kurie Rusijos televizijos kanalai pastarosiomis dienomis jau vardija, ką būtina pasiimti į slėptuves, tačiau blaiviai mąstantys apžvalgininkai bent kol kas mano, kad paskutinį čia aprašytą scenarijų galima priskirti fantastikos ir kompiuterinių žaidimų sričiai.